Dabar populiaru
Publikuota 2022 09 29, 13:04

Švietimo specialistė: netikėtumo faktoriaus per brandos egzaminus galima išvengti

Švietimo srities specialistams diskutuojant, ar Lietuvos brandos egzaminai atitinka dabartinės kartos mokymosi įpročius ir tarptautinių universitetų poreikius, vienas iš sprendimų peršasi pats. Šių metų gegužę dalis Lietuvos moksleivių laikė ne tik nacionalinius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP), bet ir tarptautinius Kembridžo universiteto akredituotus testus, kurie laikomi vienais prestižiškiausių, ir parodė puikius rezultatus.
Asociatyvi nuotr.
Egzaminas / 123RF.com nuotr.

Pasak Karalienės Mortos mokyklos Kembridžo programos koordinatorės Rykantės Šimkūnaitės, šios mokyklos auklėtiniai pagal visame pasaulyje pripažintos ugdymo programos gaires parengtus testus išlaikė geriau nei pasaulinis vidurkis. Tai reiškia, jog nuoseklus įgytų kompleksinių žinių testavimas ir gautų rezultatų pagrindu vykdomas tolimesnis ugdymas gali padėti vaikams sėkmingai įveikti mokyklos baigimo egzaminus.

Pasak jos, auganti Z karta yra panaši į buvusias – tokia pat imli naujiems dalykams bei trokštanti žinoti platų ir globalų kontekstą, ypač, jeigu mokytojai vaikams kelia aukštus reikalavimus, visgi vienu aspektu ji skiriasi. Dėl šiai kartai iškilusių unikalių iššūkių, jaunoji karta kitaip žiūri į pasaulį, vadovaujasi kitokiomis vertybėmis, todėl mokosi bei žinias įsisavina kitaip.

„Nors šiemet švietimo bendruomenėje kilo nemenkas ažiotažas dėl prastų PUPP rezultatų, ką tik gauti Kembridžo universiteto testo įvertinimai rodo, kad žiniomis lietuvių vaikai gali drąsiai konkuruoti su kitų šalių bendraamžiais. Mūsų moksleivių Kembridžo matematikos testo rezultatai nežymiai, tačiau yra aukštesni už tarptautinį vidurkį, o anglų kalbos rezultatai ženkliai jį viršija. Ir tai nei kiek nestebina: pagal įvairią pasaulinę statistiką, lietuviai itin gerai atrodo, kai lyginamos kitų šalių gyventojų anglų kalbos žinios, tad natūralu, kad, tėvams mokant ir nuolat tobulinant šią kalbą, ją puikiai įvaldo ir jų vaikai. Juk jaunimas anglų kalbą dabar vartoja kasdien – ir informacijos paieškai, ir bendravimui, jau nekalbant apie itin aukšto lygio jų technologinį išprusimą, kuris daro įtaką anglų kalbos lavinimui netiesioginiu būdu, tad, mokytojams profesionaliai įvertinus žinių spragas ir padedant jas užpildyti, pasiekiami puikūs rezultatai“, – sako R. Šimkūnaitė.

Šių metų gegužę Karalienės Mortos mokykloje Kembridžo anglų kalbos testą puikiais balais išlaikė 58 proc. šį testą laikiusių 5 klasės mokinių, net 24 proc. iš jų gavo aukščiausią – 6 balų – įvertinimą, matematikos egzaminą puikiai išlaikė 19 proc., aukščiausiu balu – 8 proc. mokinių, gamtos mokslų – atitinkamai 11 proc. ir 5 proc. testą laikiusių mokinių.

Kitoje amžiaus grupėje, 8 klasėje, anglų kalbos egzaminą puikiai išlaikė 77 proc., aukščiausią balą gavo 42 proc. mokinių, puikiomis matematikos žiniomis gali didžiuotis 31 proc., aukščiausiu balu – 6 proc. Kembridžo testą sprendusių mokinių. Gamtos mokslų testą puikiai išlaikė 10 proc., aukščiausiu balu – 3,5 proc. Karalienės Mortos mokyklos auklėtinių.

„Tai, kad net keturi mūsų mokyklos penktokai gavo aukščiausius įvertinimus visuose trijuose Kembridžo testuose, rodo itin aukštą jų kompetencijos ir žinių lygį, kuris nesusiformavo naktį prieš egzaminus – tai nuoseklaus darbo su mokytojais rezultatas. Kai vaikas testo metu geba pritaikyti pamokų metu įgytas žinias ir dėl to gauna aukščiausius balus, ugdymo metodika yra pasirinkta teisingai. Tiesą sakant, nenuvylė ir nacionaliniai PUPP rezultatai – mūsų mokyklos matematikos vidurkis yra 6,7 balo, aukščiausią įvertinimą gavo 15 proc. mokinių, kai tuo tarpu Lietuvos matematikos egzamino vidurkis yra 4,2 balo, o aukščiausiai įvertinti yra 0,98 proc. moksleivių. Tikiu, kad tam įtakos turėjo ne tik specifinė mūsų mokyklos ugdymo programa, bet ir nuoseklus Kembridžo testavimas, tačiau noriu pabrėžti, kad dažnesnis žinių patikrinimas testo rezultatų nepagerina, testai būtini tam, kad galėtume įvertinti vaiko gebėjimus. Dar paprasčiau pasakysiu – testo rezultatai reikalingi ne mokiniams ar jų tėvams, o mokytojams, kad suprastų vaiko žinių spragas ir galėtų kryptingai jas užpildyti. Kuo aiškesnį vaizdą turime, tuo geriau galime jauną žmogų paruošti būsimai sėkmingai jo karjerai“, – pastebi R. Šimkūnaitė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min