Turi visiems papasakoti apie savo šalies miškus
Konkurso „Jaunimas Europos miškuose“ YPEF (Young People in European Forests) tikslas – didinti jaunų žmonių žinias apie miškininkystę, tvarų miško naudojimą, supratimą apie miškų ekosistemas skirtingose Europos šalyse.
Komanda labai rimtai kibo į darbą, nereikėjo stumti ir raginti. Jie yra gamtos mylėtojai, gal dėl to jiems ir tas darbas taip sklandžiai sekėsi, nes viskas plaukia iš širdies.
„Konkurse kiekviena komanda pirmiausia pristato savo šalį, jos miškus ir gamtą, supažindina kitų šalių atstovus su savo šalies tradicijomis. Paskui sprendžiami testai, kurie parodo dalyvių žinias apie Europos miškus, biologinę įvairovę. Kita užduotis būna aktyvi veikla gamtoje, kurios metu dalyviai praktiškai parodo, ką moka, pvz., pažinti medžius, gyvūnus, apskaičiuoti medienos tūrį, plotą, būna užduočių apie gaisringumą.
Paskui mokiniai pristato parengtas prezentacijas tam tikra tema, šiemet tai buvo teigiami ir neigiami miško kirtimų aspektai“,- tradicinę konkurso eigą atskleidė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento vyr. secialistė Anžela Graževič – Kulik.
Šiemet konkurso dalyviams, kaip ir kasmet, teko spręsti testus, kuo įdomiau pristatyti savo šalį ir pademonstruoti savo žinias praktikoje – miške. Už kiekvieną užduotį buvo skiriami balai, kurių bendra suma ir atskleidė nugalėtojus. Pirmąją vietą iškovojo Lenkijos komanda.
Šiais metais testus sprendė ir prezentacijas pristatė nacionalinės komandos, o aktyvias veiklas atliko mišrios komandos. Nugalėtojų laukė ir atskiri prizai, pavyzdžiui, žiūronai, hamakai, sėdmaišiai ir kuprinės.
Lietuvos komanda – trys gamtos mylėtojai
Lietuvos garbę konkurse gynusios Raseinių Prezidento Jono Žemaičio gimnazijos jaunųjų miško bičiulių komandos „Jaunuolynas“ vadovė mokytoja Kristina Ražanienė džiaugėsi savo auklėtinių užsidegimu.
„Pavyko surinkti komandą iš žmonių, kuriems gamta yra vertybė. Vienas vaikinas gyvena miške ir jo gyvenimo būdas susijęs su mišku. Kito vaikino ateities planas – miškininkystės studijos, tad jam ši tema buvo labai artima. Trečio vaikino šeima susijusi su mišku, gamta ir aplinkosauga. Komanda labai rimtai kibo į darbą, nereikėjo stumti ir raginti. Iš vidaus jie yra gamtos mylėtojai, gal dėl to jiems ir tas darbas taip sklandžiai sekėsi, nes viskas plaukia iš širdies, nepritempta“, – šypsojosi mokytoja.
Vienas iš komandos narių, Domantas Pranckūnas, prisipažino, kad nesitikėjo patekti į finalą, tačiau labai džiaugėsi nauja patirtimi. O domėtis ir rūpintis gamta, anot vaikino, turime kiekvienas.
„Dauguma jaunimo dabar nuo gamtos nusisukę, jie dažniausiai žiūri į virtualius pasaulius. Bet kad ir ką mes darytume, vis tiek gyvename Žemėje, gamtoje ir turime rūpintis savo aplinka“, – kalbėjo D.Pranckūnas.
Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, džiugu, kad tarptautinis YPEF konkursas vyko Aukštaitijos nacionaliniame parke, kur jaunieji miškininkai iš Vokietijos, Lenkijos, Čekijos ir kitų šalių turėjo galimybę pažinti ne tik Lietuvos miškus, bet ir mūsų krašto saugomas teritorijas.
Po teorinių ir praktinių konkurso užduočių jie aplankė Medžių lajų taką Anykščių regioniniame parke, taip pat Aukštaitijos nacionalinio parko Senovinės bitininkystės muziejų. Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre susipažino su Lietuvos nacionaliniais ir regioniniais parkais, jų vertybėmis.
„Skatinti aplinkosauginį švietimą ir teikti įvairią informaciją, susijusią su darnia miškininkyste, buvo nuspręsta 2006 m., tam buvo sudarytas Miškų veiksmų planas. 2009 m. Lenkijos įmonė „Valstybiniai miškai“, „Miško draugų“ asociacija ir Varšuvos Gyvybės mokslų universitetas suorganizavo konferenciją „Jaunimas Europos miškuose“, kurios metu nutarta sukurti tarptautinę iniciatyvą, skirtą mokinių žinių praplėtimui apie Europos miškus ir ekologinį tinklą, darnų miškų ūkį, biologinę įvairovę ir jos išsaugojimą“, – iniciatyvos pradžią prisimena Anžela Graževič – Kulik.
Prie šios iniciatyvos prisijungė 15 Europos šalių, įskaitant ir Lietuvą, o nuo 2010 m. prasidėjo tarptautinių konkursų organizavimas. Pirmiausia kiekvienoje šalyje vyksta nacionalinis etapas, kurio metu atrenkami tos šalies atstovai. Geriausia komanda dalyvauja tarptautiniame konkurse, kuris kiekvienais metais vyksta vis kitoje šalyje. Šiais metais atėjo eilė Lietuvai.
Dalyvių skaičius konkurso finale skiriasi, nes ne kiekviena šalies kasmet gali sau leisti organizuoti nacionalinį konkursą, tai susiję su finansavimu ir vykstančiomis reformomis. Pasak A.Graževič-Kulik, Lietuvos Aplinkos ministerijos iniciatyva šių konkursų nacionalinio etapo organizavimas bei lietuvių kelionė į tarptautinį finalą yra finansuojama kasmet.
