Šiemet šventinis vakaras šviesuoliams ir jų šeimoms vyko Kauno kameriniame teatre, o mokyklos bendruomenė galėjo stebėti renginio transliaciją ugdymo įstaigos FB paskyroje.
Šviesuolis „Šviesoje“ – žmogus, pasižymintis pačiomis kilniausiomis savybėmis, – doras, nuoširdus, geras, bendruomeniškas, sąžiningas ir visuomeniškas. Ir visa tai pastebi ir pripažįsta kiti mokiniai, kasdien būnantys šalia.
„Šis renginys jau tikrai yra tapęs mūsų mokyklos vaikų savasties dalimi. Kiekvieną lapkritį kiekvienoje sodyboje vaikai pagal iš anksto žinomus kriterijus renka šviesuolius – kelia klausimus, diskutuoja, išsako savo nuomonę ir balsuoja. Tai – ypatingas laikas, skatinantis sustoti ir pagalvoti apie kiekvieną žmogų individualiai, pamatyti jį naujai“, – pasakoja Kauno mokyklos-darželio „Šviesa“ direktorė Erika Vaidelienė.
Pasak direktorės, Šviesuolio sagė ir diplomas – tai visos bendruomenės pripažinimas ir padėka už ypatingą ir labai reikalingą buvimą kartu.
Kasmet suteikdami vaikams galimybę būti pačiais geriausiais, skatiname visą bendruomenę tobulėti.
„Stebėdama moksleivius bei jų šeimas, jaučiau malonų jaudulį, kuris man kalba apie dėkingumą ir šios iniciatyvos svarbą ne tik mokyklai, bet ir šeimai. Turime net tokių šeimų, kurios augina keturis vaikus ir visi iš jų yra gavę Šviesuolių apdovanojimus. Kasmet suteikdami vaikams galimybę būti pačiais geriausiais, skatiname visą bendruomenę tobulėti – būti tokiais, šalia kurių gera gyventi“, – sako E. Vaidelienė.
Tam, kad šis renginys įvyktų, kasmet turi pasistengti ne tik mokiniai ir mokytojai, bet ir jų tėvai. Šiemet jie patys filmavo ir montavo kaimyninių sodybų pristatymus. Idėja surengti interaktyvią renginio transliaciją visam Šviesos miesteliui kilo mokyklos teatro mokytojui Vytautui Gasiliūnui.
„Pernai dėl pandemijos apribojimų negalėjome susiburti visa bendruomenė, todėl šįkart radome sprendimą, kaip pabūti kartu, kad ir virtualiai. Šviesuolio šventė parodo mums visiems, kiek turime šviesos savyje ir kad gražiausius dalykus galime sukurti tik būdami orientuoti į bendrą tikslą. Manau, kad šįkart mums ir vėl pavyko suvienyti pastangas, kad renginys įkvėptų ir toliau jautriai ir atsakingai gyventi, mokytis bei veikti ne tik mokykloje, bet ir už jos ribų“, – kalba V. Gasiliūnas.
Šviesuolio labdaros ir paramos fondo atstovė Ernesta Pernavė patvirtina, kad šiuo pasauliui ir Lietuvai nelengvu metu surengti tokią šventę tikrai reikėjo ypatingo atsidavimo.
„Nepaisant sunkumų, mokykla stengiasi visais įmanomais būdais nešti šviesą į šeimų širdis – kaip šv. Liucija. Širdis spurdėjo stebint visų sodybų-klasių pasirodymus. O prieš tai, klausant vaikų, kaip jie kieme ir namuose dainuoja dainas ir repetuoja šokius iškilmingam vakarui. Nelengva, kai gyvas bendravimas jau dvejus metus toks apribotas.
Užsukus į mokyklą prieš penkerius metus, iškart jaučiau čia tvyrančią šilumą ir bendrystę.
Šis renginys dar kartą patvirtina, jog viskas įmanoma, jei to nori visa bendruomenė. Užsukus į mokyklą prieš penkerius metus, iškart jaučiau čia tvyrančią šilumą ir bendrystę. Kiekvienas, įžengęs į kiemą, sveikinasi su visais – tėvais, vaikais, pedagogais – ir visai nesvarbu, kad dar nespėjo susipažinti. Taip savo pavyzdžiu mokome mandagumo. Kiekvienai šeimai linkiu šv. Liucijos šviesos širdyse. Branginkime ir auginkime tradicijas drauge“, – linki E. Pernavė.
Bendruomenės atstovai džiaugiasi, kad renginį stebi ir jo metu pasirodo ir mažieji darželinukai. „Jie nuo mažens stengiasi tapti šviesuoliais – nusiteikia skleisti gėrį. Didžiausia bendruomenės metų tradicinė šventė savo galia paliečia visus“, – apibendrina E. Vaidelienė.
