Tai paaiškėjo Lietuvos studentų sąjungai kampanijos „A8tuoni“ metu atlikus studentų apklausą. Pasak organizacijos prezidento Dainiaus Dikšaičio, nemaža dalis vilties neprarandančių studentų ketina dalyvauti spalio 25 d. organizuojamame mitinge prieš balsų pirkimą.
„Apklausa rodo, jog studentai nusivylę: didelis jų aktyvumas rinkimuose nepasiteisino – rezultatus, jų nuomone, didele dalimi nulėmė ne balsuojančiųjų valia, o nesąžiningi veiksmai ir korupcija. Tačiau, nepaisant to, daug jaunų žmonių rankų nenuleidžia – ketina ateiti į protesto mitingą ir toliau aktyviai dalyvauti sprendžiant svarbiausius valstybės klausimus“, – teigė D. Dikšaitis.
Nuo rugsėjo pradžios Lietuvos studentų sąjungos vykdytos kampanijos „A8tuoni“ metu mėginta atkreipti politikų dėmesį į studentų poreikius bei paskatinti studentus aktyviai dalyvauti valstybės gyvenime – balsuoti Seimo rinkimuose bei domėtis kandidatų pozicijomis aukštojo mokslo klausimais. „Studentų apklausos rezultatai parodo, kad kampanija „A8tuoni“ buvo labai sėkminga ir atvedė studentus prie balsadėžių, tačiau, deja, vėlesnis procesas juos nuvylė“, – sako LSS prezidentas.
Daugiau nei pusė, 55 proc. apklaustųjų teigia esantys nepatenkinti rinkimų rezultatais, dar beveik penktadalis (18 proc.) yra greičiau nepatenkinti. Rinkimų rezultatais patenkinti, ar greičiau patenkinti vos po 10 proc. apklaustųjų.
Tokius rezultatus gali paaiškinti studentų simpatijų partijoms pasiskirstymo statistika – jų balsai gerokai skiriasi nuo Lietuvos rinkimų rezultatų. Ryškia persvara pirmauja centro dešinės politinės jėgos – daugiau nei pusę balsų kartu surinko Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (29,9 proc.) bei Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (25 proc.). Trečioje vietoje, nuo lyderių atsilikdama daugiau nei perpus – Lietuvos socialdemokratų partija (12,7 proc.). Paskutinė partija, kuri studentų valia būtų peržengusi 5 proc. barjerą – Darbo partija (10 proc.).
Tuo tarpu studentų aktyvumas antrojo rinkimų turo metu gali būti kiek mažesnis. Paklausti ar dalyvaus antrame rinkimų etape, 59 proc. studentų teigė, kad dalyvaus, dar 18 proc. – kad greičiau dalyvaus. Po 7 proc. studentų teigė, kad nedalyvaus, ar greičiau nedalyvaus. 9 proc. sakė dar esantys neapsisprendę.
Viena iš kiek mažesnio numatomo studentų aktyvumo rinkimuose priežasčių gali būti abejojimas rinkimų skaidriu vykdymu. Studentai yra įsitikinę, kad rinkimai vyko neskaidriai (43 proc.) ar greičiau neskaidriai (29 proc.). Vos 5 proc. apklaustųjų yra tikri rinkimų skaidrumu, dar 15 proc. mano, kad rinkimai vyko greičiau skaidriai. Net trys iš dešimties studentų teigia, kad jie ar jų artimieji pastebėjo rinkimų pažeidimus.
Studentai, kurie nebalsavo pirmajame ture, teigia, kad to priežastis buvo neturėjimas galimybės dalyvauti rinkimuose (47,5 proc.). Penktadalis teigia, kad nežinojo už ką balsuoti, šiek tiek mažiau (16 proc.) nematė prasmės balsuoti. 8 proc. teigia nesidomintys politika, o vos 3 proc. nedalyvavo rinkimuose dėl tingėjimo.
Dauguma studentų balsavo rinkimų dieną mieste, kuriame yra registruoti (83 proc.), išankstiniame balsavime dalyvavo 17 proc. apklaustųjų.
Spalio mėnesį internetu vykdytoje anoniminėje apklausoje dalyvavo 1370 studentų.
