Lietuvos istorijos mokytojų asociacijos pirmininkė, mokytoja ekspertė Žaneta Vaškevičienė patvirtina, kad diferencijuoti ir individualizuoti mokymą yra didelis iššūkis, su kuriuo šiandien susiduria mokytojai. Pedagogė sako, kad apie šį poreikį kalbama jau ne vienerius metus, bet kaip tai padaryti kokybiškai, lieka neaišku.
„Pirmiausia, kas yra individualizuotas mokymas? Ar tai, kad mokytojas darbo klasėje metu pasilenkia prie mokinio yra individualizuotas mokymas? Vieningo atsakymo į šį klausimą nėra. Iš dalies taip, tačiau galima sakyti, kad ši sritis yra palikta mokytojo iniciatyvai. Specialiai domėjausi, kaip ši sritis reglamentuota ir neradau, kad būtų aiškiai apibrėžta, kaip nustatyti mokinių lygį bei organizuoti individualizuotą jų ugdymą“, – sako Ž.Vaškevičienė.
Anot pedagogės, opiausias klausimas – darbas su gabiausiais, talentingiausiais mokiniais. Kaip užtikrinti šių asmenybių tobulėjimą? Tai klausimas, į kurį atsakymo nėra. Šiandien tai priklauso nuo konkrečių mokytojų nusiteikimo, iniciatyvos ir sugebėjimų, o ne nuo mokymo programų ar priemonių galimybių.
Iššūkis mokytojams
„Nacionalinio egzaminų centro“ direktoriaus pavaduotojas Pranas Gudynas ugdymo individualizavimą ir diferencijavimą laiko didžiausia šiuo metu egzistuojančia ugdymo problema: „visi žino ir supranta, kad reikia, bet rezultatai rodo, kad įgyvendinti tai pavyksta sunkiai. Tam dauguma pedagogų bei mokyklų dar yra nepasiruošę“, – pastebi ugdymo ekspertas.
P.Gudyno nuomone, neretai mokytojams pritrūksta kompetencijos. „Ne visos aukštosios mokyklos tam paruošia, todėl ši užduotis dažniau yra sunkesnė jauniems pedagogams“.
Anot jo, ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo esmė labai paprasta: reikia diagnozuoti mokinių gebėjimus ir pagal juos parinkti tinkamus mokymosi būdus bei užduotis. Visgi, šiandien ši užduotis įkandama tik nedaugeliui profesionaliausių mokytojų.
P.Gudyno nuomone, neretai mokytojams pritrūksta kompetencijos. „Ne visos aukštosios mokyklos tam paruošia, todėl ši užduotis dažniau yra sunkesnė jauniems pedagogams“, – pastebi pašnekovas.
Vaikų skirtumų ignoruoti nevalia
„Mūsų praktika rodo, kad kiekvienoje mokykloje yra apie trečdalis mokinių, kuriems reikia žymiai daugiau dėmesio ir pagalbos nei kitiems. Todėl siekiant individualizavimo ir diferencijavimo, svarbus ne vien mokytojų, bet ir mokyklos vadovybės įsitraukimas. Tai turi būti ir mokyklos siekis, o ne vien mokytojo pareiga“, – sako P. Gudynas.
„Mokinių skirtumus atskleidžia net pagal keturiolika parametrų atliekami tyrimai, tad ignoruoti šiuos skirtumus būtų tolygu ugdymo žingsniui atgal. Pavyzdžiui, visi sutinka, kad vieni žmonės turi muzikinę klausą, kiti – ne. Lygiai taip pat yra ir su kitomis sritimis: vienas moksleivis gali būti itin gabus matematikai, tačiau išmokyti geometrijos jį gali būti labai sunku“,– sako „Nacionalinio egzaminų centro“ specialistas.
Pašnekovo nuomone, dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad vaikų ugdymo problemos yra dinamiškos – vaikai keičiasi, tad kaskart atsiranda vis nauji iššūkiai. Dalį jų sukelia ir itin sparti technologijų skvarba į mūsų gyvenimą. Tačiau specialistas nelinkęs spekuliuoti technologijų baubo tema.
„Dar iki dabar dalis mokytojų nepripažįsta skaičiuotuvų, tačiau žiūrint per diferencijuoto ugdymo prizmę, silpnesniems vaikams šis prietaisas leidžia išspręsti uždavinius. Kas geriau: ar tai, kad vaikas išmoksta spręsti problemas, ar gaištamas laikas mokinį verčiant skaičiuoti mintinai, kuomet uždavinių sprendimui laiko ir nebelieka“, – retoriškai klausia P. Gudynas.
Siūlo pagalbą
„Analizuodami ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo problematiką Lietuvoje pamatėme, kad mokomųjų priemonių, kurios leistų pasirinkti skirtingas užduotis beveik nėra. Sukurti tokias priemones yra nelengvas, daug laiko ir kompetencijų reikalaujantis uždavinys“, – sako elektroninių mokymo ir mokymosi priemonių kūrėjų „E. mokykla“ metodikos vadovė Jūratė Mikulevičiūtė.
„E.mokykla“ specialistai, pasitelkę mokslininkus-edukologus ir patyrusius mokytojus-praktikus, pradėjo kurti pažangiąsias pratybas „Elektroninė mokymosi aplinka“ (EMA), skirtas gamtos ir žmogaus, matematikos, istorijos, lietuvių ir geografijos dalykams. Jau šių metų balandį naująjį įrankį išbandys apie 150 Lietuvos mokyklų.
Anot J.Mikulevičiūtės, įprasti pratybų sąsiuviniai vienai temai pateikia po maždaug 2,5 užduoties. EMA kiekvienai temai siūlo net po 9 skirtingus gebėjimus tikrinančias užduotis. Esant dideliam užduočių pasirinkimui, mokytojai gali lengviau dirbti su įvairių pasiekimų mokiniais. Naujoji priemonė taip pat siūlo diagnostinį testą, kuris leidžia įvertinti kiekvieno vaiko žinių bei gebėjimų lygį.
Yra gerosios praktikos
Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros, analizės ir duomenų apdorojimo skyriaus l.e.p. vedėja Kristina Kardelytė, dalyvavusi atliekant švietimo problemų tyrimą 2014 m., sako, kad ugdymo diferencijavimas jau ne vienerius metus yra pirmoje vietoje tarp labiausiai tobulintinų mokyklų veiklos kokybės aspektų.
Rekomendacijų ir gerosios praktikos pavyzdžių galima rasti internetinėje platformoje „IQESonline“, išleista ir knygų šia tema, tačiau ne visi pedagogai susiranda šiuos šaltinius ar yra linkę jais naudotis, – J.Mikulevičiūtė.
Jos teigimu, mokytojai žino apie poreikį individualizuoti ir diferencijuoti mokymą, tačiau dažnai nežino, kaip tai padaryti arba nesiryžta įgyvendinti šios ugdymo praktikos.
„Rekomendacijų ir gerosios praktikos pavyzdžių galima rasti internetinėje platformoje „IQESonline“, išleista ir knygų šia tema, pavyzdžiui, lietuvių autorių L.Šiaučiukėnienės ir O.Visockienės, „Mokymo diferencijavimas edukacinės paradigmos kaitoje“ ir t.t., tačiau ne visi pedagogai susiranda šiuos šaltinius ar yra linkę jais naudotis“, – sako nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros darbuotoja.
Visgi, K.Kardelytė sako pastebinti mokyklų išorinio vertinimo ataskaitose, kad mokyklose atsiranda mokytojų, kurie puikiai susitvarko su ugdymo individualizavimu. Specialistė nurodo, kad mokytojai šiam tikslui pasiekti pasitelkia ne vien prieinamas rekomendacijas, bet ir savo iniciatyva darbui klasėse pritaiko kūrybinių elementų, kuriuos ypač palankiai sutinka mokiniai.
