„Finansų studijos paprastai yra integruojamos į verslo vadybos ar ekonomikos studijų programas. Studijų metu jaunuoliai įgyja daug plataus profilio žinių, tačiau finansų valdymo ir apskaitos įgūdžių jiems vis dėlto trūksta. Kad taptų išties gerais specialistais, absolventai dažnai turi mokytis papildomai, o tai – papildomos išlaidos darbdaviams“, – sako G. Žigienė.
Pasak profesorės, apklausus įmonių atstovus paaiškėjo, kad tik 10–20 proc. studentų, baigę ekonomikos, vadybos ir verslo administravimo programas, yra pajėgūs būti finansininkais, buhalteriais ar finansinių paslaugų centrų darbuotojais. Jiems ypač trūksta stiprių apskaitos, organizacijos finansų valdymo pagrindų bei gebėjimų dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis.
Finansų specialistams – nauji lūkesčiai
Būsimiems finansų srities specialistams naujus lūkesčius formuoja šiandieninė verslo aplinka ir besikeičiantis įmonių vadovų požiūris į finansinių sprendimų priėmimą.
Anot VU profesorės, anksčiau buvo įprasta, kad įmonės buhalteris rūpinasi apskaitos vedimu pagal šalyje įtvirtintus standartus, tačiau kitiems finansinės veiklos aspektams – finansinės veiklos analizei, investicijų valdymui, vertybinių popierių portfelio sudarymui, skolinimuisi ir kt. – dėmesio tekdavo mažai. Tačiau panašu, kad ši situacija keičiasi. “Vis daugiau vadovų suvokia, kad verslo aplinka ir įmonėje vykstantys procesai yra finansinių sprendimų priėmimo pasekmė, todėl visos sistemos veikimą suvokiančių finansų specialistų poreikis didėja“, – darbo rinkos pokyčius komentuoja G. Žigienė.
Kitas akivaizdus pokytis – informacinių technologijų integracija į verslo valdymą. Šiuo metu didesnės įmonės naudoja dešimtis įvairių apskaitos ir finansų analizės programų, todėl auga šias programas įvaldžiusių specialistų poreikis.
Parengė naują studijų programą
Pasak prof. G. Žigienės, šalies aukštosios mokyklos stengiasi neatsilikti nuo naujovių ir ieško naujų finansų srities studijų sprendimų. Pavyzdžiui, VU Kauno humanitarinis fakultetas šiemet pasiūlė naują bakalauro studijų programą – Finansų ir apskaitos taikomosios sistemos. Siekiant būsimus studentus kuo geriau paruošti darbui šalies įmonėse, programa sudaryta konsultuojantis su finansų srities praktikais.
„Diskusijose su didžiųjų bankų, paslaugų centrų vadovais ir valstybinių įstaigų atstovais paaiškėjo, kokių kompetencijų ir įgūdžių šiuo metu reikia finansų specialistams. Juos ir siekėme integruoti į naują studijų programą. Joje didelis dėmesys skiriamas įmonės finansų valdymo kompetencijų ugdymui, pradedant apskaitos procesais, finansų analize ir valdymu, baigiant investicijų analize, vertybinių portfelių sudarymo principais. Be to, tai vienintelė finansų studijų programa Lietuvoje, kurioje finansų ir apskaitos žinios derinamos su IT įgūdžių lavinimu“, – programos privalumus vardija prof. G. Žigienė.
Studijų metu bus mokoma naudotis skirtingomis apskaitos programomis, dirbti su finansų biržose naudojamais analitiniais įrankiais ir prekybiniais terminalais. Studentai taip pat bus raginami atlikti praktiką Lietuvoje veikiančiose finansinėse institucijose. Todėl profesorė įsitikinusi, kad pabaigę mokslus absolventai galės nesunkiai užimti finansininkų, apskaitininkų pareigas, o darbdaviams nereikės papildomai investuoti į jų mokymus.
Mokys švedų kalbos
Siekiant stiprinti studentų karjeros perspektyvas, į programą įtrauktos ir švedų kalbos studijos.
Pasak programą kūrusios prof. G. Žigienės, tokį sprendimą priimti paskatino vis didėjantis Lietuvoje besikuriančių Skandinavijos finansinių institucijų padalinių ir kompetencijų centrų skaičius: „Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius verslo paslaugų centrų steigimą ar plėtrą patvirtino šešios įmonės, kurios planuoja sukurti virš 1300 darbo vietų. Užsienio kalbų įgūdžiai sustiprins absolventų galimybes sėkmingai įsidarbinti jose po studijų.“
Jaunuoliai, norintys studijuoti Finansų ir apskaitos taikomųjų sistemų programoje, prašymus gali teikti iki liepos 18 dienos.
Moksleivius ragina finansų studijoms ruoštis iš anksto
Jaunuolius, kurie yra apsisprendę ateityje siekti karjeros finansų srityje, tačiau mokyklą baigs kiek vėliau, G. Žigienė ragina domėtis karjeros perspektyvomis ir ruoštis būsimoms studijoms iš anksto.
„Finansai pirmiausia yra skaičiai, todėl stiprios matematikos žinios taps studijų pagrindu. Tačiau norint būti geru specialistu, to tikrai neužteks. Finansų specialistams svarbu suvokti skaičių atsiradimo šaknis, jų reikšmę bei pokyčių pasekmes verslo rezultatams, todėl reikia kuo anksčiau pradėti domėtis ekonomika bei politiniais procesais, kurie formuoja ekonomikos gaires“, – pataria profesorė ir priduria, kad žinias kaupti galima įvairiais būdais – pavyzdžiui, dalyvaujant įvairiuose renginiuose ir iniciatyvose.
Viena iš tokių iniciatyvų – moksleivių profesinio ugdymo programa „Kam to reikia?!“, kurią prieš ketverius metus įkūrė „Swedbank“ ir „Omnitel“. Programoje dalyvaujančių šalies mokyklų moksleiviai turi galimybę tiesiogiai bendrauti su įvairių specialybių profesionalais, išgirsti apie jų veiklą ir įgyti vertingų praktinių žinių. Programoje dalyvaujanti prof. G. Žigienė koordinuoja moksleivių finansinio raštingumo ugdymo projektą, kurio metu VU KHF Finansų ir apskaitos katedros dėstytojai vyksta į mokyklas vesti neformalias pamokas ir dalijasi savo profesine patirtimi su moksleiviais.
