Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2009 04 04

Vilniaus centre – akcija prieš aukštas palūkanas (papildyta 17.17)

Vidurdienį sostinės centre prie Lietuvos banko visuomeninė asociacija „Netylėk“ surengė protesto akciją prieš aukštas banko palūkanas.
Akcijos akimirka
Renkami parašai / Tomo Sarnačinsko nuotr.

Kovo mėnesį daugelyje šalies miestų organizacija rinko parašus po peticija, kurią pirmadienį žada įteikti Lietuvos banko valdybos pirmininkui Reinoldijui Šarkinui, premjerui Andriui Kubiliui bei finansų ministrui Algirdui Šemetai.

Naujienų portalas lrytas.lt praneša, kad nors parašus rinko tik trys žmonės, Gedimino prospekte patruliavo nemažai policijos pareigūnų. 

Tomo Sarnačinsko nuotr./Renkami parašai dėl pernelyg didelių tarpbankinių palūkanų.
Renkami parašai dėl pernelyg didelių tarpbankinių palūkanų.

Akcijos rengėjai reikalauja, kad Vyriausybė ir Lietuvos bankas sulygintų tarpbankinių palūkanų normas skolinantis eurais ir litais, mat skolintis litais dabar yra keliais kartais brangiau nei Europos valiuta. Jie taip pat nori, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėtų tyrimą, ar bankai nėra tarpusavyje sudarę kartelinių susitarimų. Šiuo metu tarpbankinių palūkanų norma litais (VILIBOR) siekia 8,45 proc. , kai tuo tarpu paskolų eurais (EURIBOR) norma yra žymiai mažesnė – 1,6 proc.  

VILIBOR ir EURIBOR prieš porą metų buvo panašaus dydžio, bet 2007 m. antrojoje pusėje VILIBOR ėmė staigiai kilti į viršų. Dėl to ėmė brangti žmonių bei įmonių litais paimtos paskolos. 

„Bankai aukštas palūkanų normas litais grindžia rizika. Mes nematome jokios rizikos. Jei pats Andrius Kubilius po šešiolika kartų per dieną pasako, kad litas nebus devalvuotas ir jo kursas nesikeis, tai kodėl jie tai vertina kaip riziką?“, – bankų veiksmais piktinosi asociacijos „Netylėk“ valdybos narys Tadas Sarnačinskas.   

Pasak jo, palūkanų tiek eurais, tiek litais normos turėtų būti vienodos, nes litas yra pririštas prie euro. Taip pat, pasak jo, bankų argumentas, kad paskola litais yra rizikingesnė nei eurais, yra nelogiškas. „Koks skirtumas, kokia valiuta – litais ar eurais žmogus turi paskolą toje pačioje valstybėje. Jo rizika ją grąžinti yra tokia pati“, – aiškino T.Sarnačinskas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Reklama
28 metai su „Teleloto“ – kas lieka už kadro?
Reklama
Pasiskiepyti – į vaistinę: ateina per pietų pertrauką, kartu atsiveda ir šeimos narius
Reklama
Kam ir kada reikalingi saulės akiniai ir dirbtinis akių drėkinimas
Užsisakykite 15min naujienlaiškius