Projekte numatoma, kad išmokos gali būti skiriamos visiems Vilniaus Kirtimų tabore gyvenantiems romų tautybės asmenims, kurių turtas ir pajamos vienam asmeniui neviršija valstybės remiamų pajamų dydžio ir kurių turimas nuosavas būstas yra nusidėvėjęs, o vienam asmeniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 10 kvadratinių metrų. Šios priemonės numatomos vykdant savivaldybės patvirtintą romų integracijos programą, t. y. siekiant paspartinti romų išsikėlimą iš taboro Kirtimuose. Mėnesinės kompensacijos vienam asmeniui siektų 72 eurus.
Nauja tvarka dar bus svarstoma komitetuose ir dėl jos galutinai ketinama apsispręsti vėliau.
Tai yra, jei galima sakyti, antra ar atskira eilė, pozityviai diskriminuojant žmones iš taboro, nes mes norime, kad taboras būtų išskirstytas,– G.Paluckas.
„Tai yra, jei galima sakyti, antra ar atskira eilė, pozityviai diskriminuojant žmones iš taboro, nes mes norime, kad taboras būtų išskirstytas.
Būstas yra viena iš kritinių vietų, todėl mes papildome bendrą kompensacijų skyrimo tvarką romų eile“, – BNS anksčiau sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.
Pasak jo, kai kurie romai dėl įvairių priežasčių negali atsistoti į tradicinę socialinio būsto eilę, tad kol jie neregistruoti eilėje, negali gauti ir minėtų kompensacijų.
Išsikeliantiems romams kompensacijos gali būti skiriamos ir šiuo metu, tačiau patvirtinus naują tvarką, jiems nebetektų laukti vienoje eilėje su visais kitais asmenimis, laukiantiems panašių kompensacijų. Be to, pinigai išsikeliantiems taboro gyventojams būtų skiriami ne iš valstybės skiriamų dotacijų būsto nuomai, o iš savivaldybės biudžeto.
Dalis tarybos narių stebėjosi, kad taryba siekia taikyti lengvatines sąlygas išskirdami romų tautą. Valdančiųjų liberalų atstovas Vidmantas Martikonis siūlė įvardinti tai kaip „taboro gyventojų“ integraciją.
Tarybos nariai taip pat klausė, ar tvarka nebus ydinga ir dėl to, jog dalis romų, pavyzdžiui, galėtų perleisti ar parduoti būstą ir taip vis tiek gauti kompensacijas, taip pat ar kompensacijos nebus panaudotos ne nuomai, o kitoms reikmėms.
Socialinių reikalų ir sveikatos departamento direktorius Jonas Bartlingas pabrėžė, kad kompensacijos būtų mokamos ne romams, o tiesiogiai tiems, iš kurių romai nuomotųsi būstą. Taip pat tvarka numato, kad skiriant kompensacijas būtų tikrinami trijų metų duomenys įvertinant ir tai, ar nebuvo parduotas nekilnojamasis turtas.
Savivaldybės patvirtintoje romų integracijos programoje iki 2019-ųjų pabaigos ketinama iš taboro iškelti bent 30 šeimų, taip pat apie 100 čia gyvenančių vaikų. Programoje anksčiau buvo numatyta skirti iki 0,7 mln. eurų taboro gyventojams iškeldinti, švietimui, sveikatos apsaugai, aplinkai tvarkyti, saugumui užtikrinti, čia besilankančių narkomanų reabilitacijai ir kitoms problemoms spręsti. Rengiant planą dalyvavę nevyriausybininkai kritikavo jį dėl per didelio dėmesio nusikalstamumui ir per mažos reikšmės švietimui bei kitoms problemoms, tačiau vertino jį kaip „žingsnį į priekį“.
2011 metų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno apie 2100 romų. Vilniaus taboras yra didžiausia koncentruotai romų tautybės asmenų gyvenama vieta Baltijos šalyse. Vilniaus romų tabore metų pradžioje gyveno iki 400 asmenų, apie 100 jų – vaikai.
