Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 27d. 22:22

Nuo karinio džipo iki modernių, su jungtimi telefonui įkrauti – kaip keitėsi sostinės autobusai?

Senasis ir naujasis autobusai
E.Ovčarenko ir Ž.Gedvilos nuotr. koliažas / Autobuso LAZ (apačioje) ir šiuolaikinio autobuso nuotraukų koliažas

Transporto priemonė su nemokamu Wi-Fi internetu, jungtimi mobiliajam telefonui, ekranais, spalvingomis patogiomis sėdynėmis, kondicionieriumi ir funkcija „aplenk spūstį“. Negana to, vairuoti jums nereikės – tik kelias minutes panaršyti internete, kad išsiaiškintumėte, į kurį autobusą ar troleibusą reikėtų įsėsti. Sužinokite, kaip per šimtmetį pasikeitė viešasis transportas, kurį iš pradžių atstojo arklių traukiamas tramvajus arba keli po karo likę vokiški ir rusiški autobusai.

Pirmieji metai ir bilietėlių kainos – 5 kilogramai cukraus ar viena stotelė?

Kad įvertintume ilgą autobusų bei troleibusų nuriedėtą kelią, žvilgtelkime maždaug šimtmetį atgal.

Pačioje XIX amžiaus pradžioje vežimus, kinkytus arkliais, Vilniuje pakeitė arklių traukiamas tramvajus, dar vadintas konke. Paprastam vilniečiui jis atrodė brangus, todėl statistiškai vienas vilnietis šia prabangia priemone važiuodavo 14 kartų per metus.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Atkurta konkė šiuolaikiniame mieste
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Atkurta konkė šiuolaikiniame mieste

Pirmieji autobusai Gedimino prospektu pradėjo dardėti apie 1905-uosius metus. Jie buvo nedideli (14–16 vietų), bilietas nuo Rotušės aikštės iki Verkių parko kainuodavo 30–35 kapeikas. 1930-aisiais autobusų Vilniuje buvo apie 200 – keliomis dešimtimis daugiau nei registruotų automobilių. Visgi už vieną stotelę reikėdavo sumokėti tiek, kiek kainavo 5 kilogramai cukraus, todėl vilniečiai dažniausiai kiūtindavo į darbą pėsti, net ir po kelis kilometrus.

Autobuso abonementas tuo metu buvo šūsnis talonėlių, kurių vieną nuplėšus reikėjo įmesti į kasą vietoje smulkių kapeikų.

„Autobusų susisiekimo įmonė“ buvo įkurta 1940-aisiais metais, tačiau netrukus jos plėtrą ir planus sujaukė prasidėjęs karas. Nurimus šūviams ir kariniams veiksmams reguliarų kursavimą Vilniaus gatvėmis pradėjo 17 vokiečių armijos paliktų autobusų („Opel Blitz”, „Mercedes-Benz” ir kitų markių), 2 iš jų buvo rusų kariuomenės transporto priemonės ZIS-5 (vadintos „tritonės“), pritaikytos keleivių vežimui (tiesiog pabandykite įsivaizduoti kelionę į darbą tokiu transportu).

Tik po metų atidarytas pirmasis reguliarus maršrutas, kuris vadinosi „Žirmūnai–Geležinkelio stotis“. 1950-aisiais Vilniaus susisiekimo kontora jau turėjo 77 autobusus, tiesa, du trečdaliai jų buvo „GAZ 03-30“ modelio, turėjo po 18 sėdimų vietų. Dauguma autobusų kursavo užmiestyje ir su tokiu kiekiu transporto priemonių buvo pervežama apie 18 milijonų keleivių per metus.

Vienas autobusas – du darbuotojai: kokias pareigas turėjo antrasis?

Praėjus dešimtmečiui, 1960-aisiais, bendrovė jau vadinosi „Vilniaus autobusų parku“ ir turėjo daugiau nei 300 autobusų. 1964-aisiais Verkių gatvėje pastatyta autobusų gamybinė bazė (dabartinis autobusų parkas). Iki 1966-ųjų visuose autobusuose dirbo du žmonės – vairuotojas ir konduktorius.

1970-aisiais įmonė turėjo 572 autobusus, gauti pirmieji 100 vietų „Ikarus“ modelio autobusai. Autobuso abonementas tuo metu buvo šūsnis talonėlių, kurių vieną nuplėšus reikėjo įmesti į kasą vietoje smulkių kapeikų, duodamų autobuso vairuotojui.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nebenaudojamas autobusas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nebenaudojamas autobusas

1973-iųjų pabaigoje autobusuose įrengiami komposteriai. Dar po kelerių metų autobusų parkas turėjo 636 autobusus ir panašus kiekis jų išliko iki pat nepriklausomybės atgavimo. Maždaug prieš 40 metų autobusuose pradėti montuoti pirmieji magnetofonai, kurie skelbdavo būsimos stotelės pavadinimą.

1991-aisiais Lietuva užmezgė naujus nepriklausomos šalies santykius su Vokietija bei Norvegija ir iš jų gavo nenaujų autobusų „MAN“ (iš Norvegijos) bei „Mercedes-Benz“ (iš Vokietijos). 2004-aisiais sudaryta sutartis su bendrove „VOLVO“, iš jos per 3 metus numatyta įsigyti 90 autobusų.

Lyginant 2017-ųjų rudens ir 2018-ųjų pavasario keleivių srautų duomenis, kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo apie 6%.

Troleibusams pirmasis kontaktinis 7,8 kilometro ilgio tinklas buvo nutiestas 1956-aisiais metais, pirmieji 7 troleibusai iš Antakalnio vežė į Stotį, kiek vėliau sukurtas susisiekimas su Žvėryno rajonu. Pagrindinėstroleibusų linijos buvo įrengtos iki 1975 metų, tiesa, jos baigėsi Laisvės prospekte ties Karoliniškių poliklinika. 1998-aisiais metais baigtas tiesti tinklas iki Saulėtekio ir kitų tuo metu naujesnių gyvenamųjų rajonų.

Troleibusus Lietuva pirko čekiškus, įmonės „Škoda“, tačiau, bėgant metams, parką papildydavo vis naujesniais modeliais. Nuo 2004 įsigyta šiek tiek „SOLARIS“ modelio troleibusų.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Senas troleibusas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Senas troleibusas

Šiandieninis viešasis transportas – su visomis šiuolaikinėmis technologijomis

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ atstovai prisimena, jog 2000-aisiais Vilniuje buvo apie 300 autobusų ir apie 230 troleibusų. Šiuo metu sostinės viešojo transporto parką, skaičiuojant bendrovės ir privataus vežėjo autobusus, sudaro 530 autobusų ir 244 troleibusai. 2017 m. sostinėje prasidėjo rekordinis viešojo transporto parko atnaujinimas – kitų metų pradžioje visas viešojo transporto parkas atsinaujins maždaug 50 procentų.

Bendrovės „Susisiekimo paslaugos“ vadovė Modesta Gusarovienė pabrėžia, kad naujieji autobusai ir troleibusai lyginant su senesniais yra greitesni, ekonomiškesni ir ekologiškesni. Juose įrengtos modernios oro kondicionavimo sistemos, kurias keleiviai labai vertina, USB jungtys išmaniųjų įrenginių įkrovimui, belaidis internetas. Visos be išimties transporto priemonės yra žemagrindės, o tai leidžia specialių poreikių keleiviams ir mamoms su vaikų vežimėliais į juos įlipti lengviau.

Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./ Autobuse esanti jungtis išmaniajam telefonui pakrauti
Žilvino Pekarsko / 15min nuotr./ Autobuse esanti jungtis išmaniajam telefonui pakrauti

„Kelionės viešuoju transportu šiandien yra visiškai kitokio lygio, lyginant su tuo, ką turėjome prieš, pavyzdžiui, metus, kai prasidėjo rekordinis atnaujinimas. Skatiname miestiečius keisti savo kelionių įpročius – automobiliai užima didžiulį gatvių plotą, o autobusu į darbą ar kitą reikiamą vietą galima nuvažiuoti greičiau ir mažiau teršiant aplinką. Šiuo metu visų miestų darnaus judumo planai ir strategijos nukreiptos į alternatyvių judėjimo būdų skatinimą, plėtrą, o vienas esminių elementų – kelionių viešuoju transportu didinimas “, – sako M. Gusarovienė.

Tiek senų, tiek naujų autobusų ir troleibusų talpa dažniausiai svyruoja apie 100 vietų, trečdalis iš jų yra sėdimos (naujos transporto priemonės turi kelias atlenkiamas sėdynes), likusi dalis – stovimos. Triašiai, kitaip tariant, jungtimi sujungti autobusai, turi apie 50 sėdimų ir beveik dvigubai tiek stovimų vietų.

„Sostinėje vis daugėjant naujųjų autobusų, kurių iki metų pabaigos sostinės gatvėmis riedės 250, pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas. Planuojama, kad iš viso sostinėje iki 2019-ųjų vasario važiuos beveik 300 naujų viešojo transporto priemonių“, – sako M.Gusarovienė.

Per dieną – daugiau nei pusė milijono kelionių

Sostinėje sparčiai daugėjant naujų viešojo transporto priemonių, vis daugiau miestiečių renkasi tokį keliavimo būdą, užuot žiūrėję į priekyje stovinčio automobilio bamperį spūstyje. Lyginant 2017-ųjų rudens ir 2018-ųjų pavasario keleivių srautų duomenis, kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo apie 6%.

Remiantis 2017 m. Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atliktu keleivių srautų tyrimu, įprastą darbo dieną viešuoju transportu yra atliekama maždaug 514 tūkstančių maršrutinių kelionių, du trečdaliai iš jų – autobusais.

Intensyviausios trasos – nuo Ozo gatvės iki Žaliojo tilto ir dalis Narbuto gatvės. Populiariausi autobusų maršrutai darbo dienomis yra 1G (Stotis–Kalvarijų g.–Santariškės), 2G (Santariškės–Laisvės pr.–Stotis) bei 3G (Fabijoniškės–Centras–Oro uostas). Keliavimo piko metas 7.00-8.30 val. ryte ir 16.00-18.00 val. po darbo.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kuo daugiau naujų autobusų - tuo daugiau ir keleivių
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Kuo daugiau naujų autobusų - tuo daugiau ir keleivių

Šiuo metu pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas. Iki metų pabaigos planuojama sulaukti 30 naujų troleibusų, o likusieji 11 parką papildys 2019-ųjų žiemą. Iš viso sostinėje kitų metų žiemą važiuos 250 naujų ir modernių autobusų bei 41 troleibusas. Šios transporto priemonės gali „pakęsti“ iki 35 laipsnių šaltį ir 50-ies laipsnių karštį.

Sostinės viešojo transporto atnaujinimas nesustos – planuojama, jog iki 2020 m. autobusų parkas pasipildys 5 elektriniais, 70 ilgų, triašių hibridinių, 50 dviašių suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų ir 10 mažos talpos autobusų. Įgyvendinus šį sostinės viešojo transporto atnaujinimo etapą, seniausi autobusai Vilniuje bus vos penkerių metų amžiaus.

Medžiaga parengta pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min