Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 9d. 11:53

Primiršta Naujoji Vilnia tampa vienu perspektyviausių sostinės rajonų

Naujosios Vilnios vaizdai
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Naujosios Vilnios vaizdai

Naujoji Vilnia nuo Vilniaus centro kiek nutolęs rajonas, atskirtas žaliuojančiais miškais ir kiek mažiau pažįstamas daugeliui vilniečių nei visi kiti.

Nors čia neaptiksime turistų, retas vilnietis čia lankosi asmeniniais ar darbo reikalais, tačiau vietos gyventojai myli savo rajoną ir net pagyvenę kitur, dažniausiai sugrįžta. Gyventojų sėslumas ypač pastebimas mokyklose, kai kurias jau lanko antra ar trečia tos pat šeimos karta.

Galbūt todėl, kad tai viena gražiausių gamtinių vietovių visame Vilniuje. Išskirtinis reljefas, kur kalvos ir kalvelės pasimeta tarp piliakalnių ir pilkapynų, apaugusių miškais.

Juk Naujosios Vilnios teritorijoje yra Belmonto kompleksas, Pūčkorių atodanga, Rokantiškių kalnas su XVI a. karo prieš Maskvos kunigaikštystę metu sunaikintos rezidencinės pilies liekanomis, baidarininkų pamėgta Vilnios upė ir Pavilnių regioninis parkas su pažintiniais takais ir slidinėjimo trasomis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokantiškių piliavietė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rokantiškių piliavietė

Na, o susisiekimas su miesto centru irgi puikus, rajono gyventojai kamščiuose laiko negaišta.Tiesa, nepelnytai šis rajonas buvo primirštas kone visą Nepriklausomybės laikotarpį. Nei jo istorija, nei nuostabus kraštovaizdis miesto valdžių nedomino kelis dešimtmečius.

Bendruomenės iniciatyvos

Rita Venskūnienė Naujosios Vilnios bibliotekos vedėja, VO vaikų ir jaunimo dienos centro “Mūsų nameliai” vadovė pasakoja, kad pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria Naujoji Vilnia nekalbant apie sovietmetį, bet ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – ekonominės, socialinės, kultūrinės integracijos aspektai.

O juk Naujoji Vilnia turi ne tik unikalų gamtovaizdį bet ir labai savitą multikultūrinę bendruomenę, kuri ėmė formuotis dar 1873 m., pastačius stoties rūmus ir geležinkelio atšaką Minsko link.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Naujosios Vilnios geležinkelio stotis
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Naujosios Vilnios geležinkelio stotis

Patogi strateginė padėtis paskatino pramonės plėtrą. Žymiausi XIX a. pabaigos investuotojai buvo broliai Mozeriai iš Šveicarijos čia įkūrė mezginių fabriką, o vokietis Emil Possehl didžiausią pasaulyje dalgių fabriką – metalo apdirbimo įmonę.

1903 m. čia jau gyveno apie 10 000 žmonių ir gyvenvietei buvo suteiktas miesto statusas pavadinimu Naujoji Vilnia. Kodėl miestas?

Nes išsaugojo savitą atskiram miestui būdingą struktūrą – kvartalus ir užstatymą. Tai vyko dėl natūralaus gamtinio barjero – miškų masyvo tarp Užupio ir Naujosios Vilnios. Iki II pasaulinio karo Naujoji Vilnia minima kaip vienas ilgiausių Lietuvos miestų.

Sovietmečiu tai buvo pramoninis rajonas, tačiau užsidarius gamykloms nemažai žmonių liko be darbo ir tai tapo socialinių problemų priežastimi.

R.Venckūnienė sako, kad sostinės savivaldybė į šį rajoną atsigręžė tik 2017-2018m.

„Kad ir mažais žingsneliais, bet imtos spręsti įsisenėjusios infrastruktūros, laisvalaikio, kultūrinių ir socialinių sričių problemos. 2018m. metai Naujosios Vilnios bendruomenei buvo ypatingi, jubiliejiniai, kai pirmą kartą po ilgų stagnacijos metų prie bendruomenės šventės organizavimo prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė, skirdama šiai šventei paramą ir dėmesį. Naujosios Vilnios bendruomenė pagaliau sulaukė atnaujintos bibliotekos, kuri nebuvo remontuota nuo 1976 metų, – pasakoja bibliotekos vedėja ir džiaugiasi, kad šiuo metu čia įsikūręs vaikų ir jaunimo dienos centras “Mūsų nameliai“, kuris rūpinasi bendruomenės vaikų ir jaunimo po pamokiniu užimtumu, padeda mažiau galimybių turinčioms šeimoms, – todėl Naujosios Vilnios bendruomenės šeimos gali savo biudžetą sutaupyti kitoms būtinoms reikmėms, nes visos teikiamos paslaugos nukreiptos į šeimos stiprinimą yra nemokamos“

Darbai įgyja pagreitį

R. Venckūnienė džiaugiasi, kad pastaraisiais metais Naujosios Vilnios bendruomenė po truputį atranda pasitikėjimą savivalda, drąsiau ir aktyviau ieško dialogo įvairiais jiems rūpimais ir daugelį metų nespręstais klausimais. Jau pradėti rajono aplinkos gerinimo darbai. Tiesiami šaligatviai, kurie apie 20 metų nebuvo tvarkyti, taip pat jau prasidėjo sovietmečio pastatų renovacija, įvyko skvero tarp Gerovės gatvės ir Vilnelės upės atnaujinimo darbai.

2017 -2018 m. Naujojoje Vilnioje išasfaltuota kone 5 km žvyrkelių, asfalto danga jau paklota Kalno, Gerviškių, Grikių, Vaivos, Naujojoje, Gurių Sodų, Vandens, Karklų, Skaidiškių, Retkonių, B.K. Balučio ir Černiavskio gatvėse. Taip pat sutvarkytos itin judrios rajono gatvės – Pergalės, Dūmų, A. Kojelavičiaus ir Pramonės. Šiose gatvėse paklota nauja asfalto danga, Pergalės gatvėje sutvarkyti šaligatviai.

Tai viena gražiausių gamtinių vietovių visame Vilniuje.

Daugelyje Naujosios Vilnios gatvių nebuvo nei šaligatvių, nei apšvietimo. Todėl atliekami šie darbai Retkonių, B. K. Balučio, Čarneckio gatvėse, tačiau sąrašas tikrai negalutinis, gatvės bus tvarkomos ir toliau. Su juo galima susipažinti čia.

Nebus pamiršti ir daugiabučių kiemai, planuojama suremontuoti daugiau kaip 20 kiemų.

Kad dviratininkams būtų patogu N. Vilnioje jau pastatyta 50 dviračių stovų: prie mokyklų, darželių, geležinkelio stoties.

Daugiau dėmesio eismo saugumui gatvėse

Dėmesio sulauks ir Naująją Vilnią su centru jungianti transporto arterija Stepono Batoro gatvė. Sostinės savivaldybė šios gatvės atkarpoje, kur nėra apšvietimo tinklų, planuoja 2019 metais suprojektuoti ir 2020- 2021metais jau įrengti apšvietimo tinklą. Dviračių takas nusidrieks palei Stepono Batoro gatvę ir palengvins susisiekimą su miestu.

Kad pėstieji jaustųsi saugesni Naujojoje Vilnioje įrengti greičio mažinimo kalneliai, atšvaitai kelio dangoje, sferiniai veidrodžiai, kryptinis pėsčiųjų perėjų ir kitas apšveitimas.

Vien tik 2017 metais įrengta dešimt greičio mažinimo kalnelių Gerviškių, S.Batoro, Nasturtų ir Rytų, Gandrų ir Kalno gatvėse.

Kad pagerėtų matomumas, pėsčiųjų perėjose įrengti sferiniai veidrodžiai, geltoni skydai: Gerovės – Pergalės gatvių sankryžoje geltoni skydai, o Pramonės – Verbų gatvių sankryžoje sferiniai veidrodžiai. Penkiose pėsčiųjų perėjose – Pergalės ir Gerovės gatvių A. Kojelavičiaus ir Vaismedžių gatvių, A. Kojelavičiaus ir Rugiagėlių gatvių, A. Kojelavičiaus ir Naujosios gatvių sankryžose – jau netrukus bus įrengtas kryptinis apšvietimas.

Šiemet planuojama pertvarkyti Parko – Linksmoji g. sankryžos pėsčiųjų perėją, o Rokantiškių gatvėje, ties Kalno gatve bus įrengtas kalnelis.

Gatvės, kuriose iki šiol nebuvo apšvietimo taip pat vienoje po kitos įsižiebia nauji žibintai. 2019-2021 m. pagal modernizavimo planą, planuojamas viso esamo apšvietimo tinklo Naujojoje Vilnioje modernizavimas: šviestuvų, kabelių, atramų, valdymo spintų keitimas.

Naujosios Vilnios gyventojai jau pastebėjo, kad daugelyje gatvių sumontuoti nauji šviestuvai, paklota naujos požeminės kabelinės linijos. Paprastai montuojami nauji LED šviestuvai.

Šiemet planuojama gatvių apšvietimo darbus tęsti, štai Linksmojoje, Untulių gatvėse bus sumontuota taip pat nauji LED šviestuvai, nutiestos kabelio linijos.

Naujos žaidimo aikštelės ir erdvės sportui

Savivaldybė nemažai darbų vykdo atsižvelgdama į konkrečius gyventojų pageidavimus.

Jau įrengtos trys naujos vaikų žaidimo aikštelės įrengtos Genių, Naujojoje ir Plechavičiaus gatvėse, šiemet bus įrengta dar vieną Genių gatvėje.

2017 metais buvo atnaujinta krepšinio aikštelės danga prie Linksmosios g. 61 ir 63 namų, dar po metų šalia J. I. Kraševskio gimnazijos įrengta mažojo futbolo aikštelė. Taip pat sutvarkytas aikštynas Vilniaus Žaros gimnazijoje.

Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos užsakymą. Turinys apmokėtas.

Kviečiame susipažinti su Naująją Vilnia.

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie 15min