Sostinės Gabijos gimnazijoje visą vasarą vyks kur kas didesnės apimties nei paprastas remontas – iki rugsėjo čia turi būti įrengtas priestatas, kuriame tilps beveik 1000 vaikų. Karantinas atnaujinta erdve sutrukdė pasidžiaugti ir Vilniaus licėjaus moksleiviams – visus naujus patogumus jie išbandys tik rugsėjį, mat rekonstruotoje mokykloje spėjo pasimokyti vos kelias dienas.
Vilniaus licėjuje – radikalus atnaujinimas: nuo stogo iki terasos
Vilniaus licėjaus rekonstrukcija įnešė nemažai sumaišties į kasdienį šios ugdymo įstaigos gyvenimo ritmą, tačiau bendruomenė kantriai šį laikotarpį iškentė – remontas buvo itin lauktas. Kaip sakė Licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius, visiems pagaliau tapo akivaizdu, jog 1990 metais iškilusį pastatą būtina atnaujinti iš esmės – remontas čia darytas vos kartą, tad rekonstrukcijos reikėjo visoms erdvėms ir sistemoms – nuo klasių patalpų, stogo, elektros instaliacijos iki šildymo ir vėdinimo sistemų.
Visame pastate pakeista grindų danga, durys, sumontuotos pakabinamos lubos, įrengti šviestuvai, perdažytos sienos, rekonstruoti laiptai, pakeista elektros instaliacija, vamzdynai, radiatoriai, įrengtas liftas, performuotos durų angos, dėl saugumo įrengta įeigos kontrolė. Atnaujinta ir sporto erdvė, aktų salė, taip pat Licėjaus virtuvė bei tualetai.
Mokykloje dirbti ir mokytis taps žymiai jaukiau: apšiltintas fasadas, cokolis, stogas, pakeisti langai. Visose klasėse sumontuoti kondicionieriai, įrengtas mechaninis vėdinimas, projektoriai. Pokyčiai matyti ir lauke, kur pakeistas ir suformuotas naujas šaligatvis, vidiniame kieme įrengta terasa. Ir vidaus erdvė, ir išorės aplinka dabar pritaikyta žmonėms su negalia.
„Dabar visos Licėjaus erdvės sutvarkytos ir funkcionalios, turime optimalias patalpas visoms 18-ai pas mus besimokančių klasių“, – teigė Licėjaus vadovas. Paklaustas, kiek savo pageidavimais prie darbų planavimo prisidėjo Licėjaus bendruomenė, direktorius teigė, jog prisidėjo aktyviai ir į tuos pasiūlymus atsižvelgta. Pavyzdžiui, fizikos ir chemijos kabinetai buvo sutvarkyti pagal mokyklos pageidavimą, jie pritaikyti laboratoriniams bandymams, interaktyviosioms lentoms. Pastato kondicionavimo sistemos įrengimas taip pat buvo mokyklos pageidavimu. Su būtinais papildomais darbais sostinės savivaldybei Vilniaus licėjaus rekonstrukcija atsiėjo daugiau kaip 5 mln. eurų.
Labai laukto sugrįžimo teko luktelėti
Pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2019-ųjų rugsėjį ir tęsėsi iki šių metų pavasario. Anot S.Jurkevičiaus, gaila, jog gimnazistai spėjo vos kelias dienas apšilti atnaujintose patalpose ir prasidėjo karantinas. Tie vaikai, kurie Licėjuje mokosi pirmus metus, Licėjaus patalpose, galima sakyti, dar net nesimokė. Licėjaus bendruomenė, kol vyko rekonstrukcija, dirbo keliose kitose sostinės mokyklose.
Anot S.Jurkevičiaus, tai buvo sudėtingas metas, bet pakeliamas. „Žinoma, kiekviena mokykla nori turėti savo erdvę, todėl sugrįžimo į Licėjų visi labai laukė, buvo išsiilgę savos erdvės, pajuto, ką reiškia dirbti kitose erdvėse“, – pasakojo jis. Nors karantinas buvo sušvelnintas ir mokslo metai bent daliai moksleivių galėjo finišuoti ir gyvai, pašnekovo teigimu, Licėjaus bendruomenė nutarė baigti šiuos mokslo metus virtualiai ir grįžti į kone neatpažįstamai atnaujintas patalpas jau naujais mokslo metais.
Tikslas: „tilpti“ į vasarą ir laikytis grafikų
Vilniaus Licėjaus rekonstrukcija dėl savo sudėtingumo užtruko kone visus mokslo metus, tačiau tai labiau išskirtinis atvejis. Kaip pasakoja Vilniaus vystymo kompanijos (VVK), besirūpinančios visų sostinės savivaldybei priklausančių pastatų atnaujinimo projektų valdymu, vadovė Rasa Čeponytė, mokyklų, vaikų darželių remonto projektai yra kasmetinis rūpestis. Pavyzdžiui, vien 2018-aisiais remontuotos net 18 Vilniaus mokyklų, daug kur darbai vyko vasarą, tačiau kai kur jie ir užsitęsė.
Ugdymo įstaigų remonto projektai gerokai išsiskiria iš kitų, vykdomų mieste, nes laikas čia tampa esminiu faktoriumi. „Mokyklų remontas paprastai vyksta atostogų mėnesiais. Rugsėjo 1-oji visada alsuoja į nugarą. Aišku, jei vyksta rekonstrukcija, dažnai darbų laikotarpis gali ir išsitęsti, bet vis tiek kalbame apie labai griežtus terminus. Pasitaiko ir projektų, kai per 3 vasaros mėnesius vykdomi darbai pastato viduje, o vėliau, vaikams jau mokantis, išorėje, aplinkoje. Be jokios abejonės, dar vienas šių projektų išskirtinumas – saugumas“, – pasakoja VVK direktorė.
Planavimo ir skaičiavimo iššūkiai
R.Čeponytė neslepia, jog senų mokyklų pastatų rekonstrukcija kelia daugybę iššūkių. Panašiai buvo ir su Vilniaus licėjaus pastatu. „Daug galvosūkių būna su priešgaisrinių reikalavimų įgyvendinimu senuose pastatuose, pritaikymu neįgaliesiems. Gauname seną pastatą, kurį reikia perdaryti pagal naujus reikalavimus ir priimti tą patį vaikų skaičių. Neretai reikia imtis labai greitų ir neįprastų sprendimų“, – pripažino ji.
Pasak R.Čeponytės, kartais ne taip lengva numatyti ir projekto sąmatą. „Sąmatą skaičiuojame, kai vyksta ugdymo procesas. Tuo metu negalime išplėšti senų grindų ir pažiūrėti, kas po jomis slepiasi. Todėl skaičiuojame atsižvelgdami į sukauptą patirtį. Tik pradėję ardymo darbus pamatome realią padėtį, ką reikia keisti“, – niuansus komentuoja ji.
Pasak R.Čeponytės, šią vasarą darbai visu tempu vyks prie Gabijos gimnazijos ir Balsių progimnazijos – čia atsiras dideli priestatai, padėsiantys lengviau sutalpinti visus mokinius ir dirbti patogiau.
„Balsiai – itin besiplečianti teritorija, ten didžiulis jaunų šeimų kontingentas. Nors Balsiuose pastatyta viena naujausių sostinės mokyklų, vaikai čia jau nebetelpa. Itin ilgai lauktas ir reikalingas ir Gabijos gimnazijos patalpų išplėtimas, nes ši ugdymo įstaiga taip pat yra sparčiai vystomoje teritorijoje. Nors nauji statiniai ir vadinami priestatais, tačiau tai bus tarsi naujos mokyklos“, – sako VVK vadovė. Apie pastarojo projekto apimtį liudija ir jo vertė, siekianti 14 mln. Eur.
Visavertė ugdymo įstaiga
R.Čeponytei antrina ir Andrius Kniška, laikinai einantis Gabijos progimnazijos direktoriaus pareigas, anot jo, tai, kad mokyklos pastato plėtros reikėjo, liudija faktas, kad jau kuris laikas ligšioliniame pastate dirbta dviem pamainomis. Anot jo, miesto valdžia suvokia, jog rajonas toliau plėsis, čia kuriasi jaunos šeimos, ilgainiui mokyklinio amžiaus vaikų tik daugės, todėl ir buvo priimtas sprendimas statyti Gabijos progimnazijos priestatą.
Jis faktiškai taps atskiru pastatu, kuriame įsikurs progimnazija, o senajame pastate mokysis gimnazinės klasės. Šiais metais Gabijos gimnazijoje mokosi 1650 vaikų, o vien naujasis priestatas bus pajėgus sutalpinti beveik 1000.
A.Kniškos teigimu, priestatas bus išskirtinis, dabar jau iškilusios jo sienos, tad tuo galima įsitikinti savo akimis. „Tokios statybos mokyklos dar neteko matyti, bus tikrai įdomu, kai darbai pasibaigs – gimnazija ir progimnazija jungsis įdomiais vidiniais kiemeliais, bet iš esmės tai bus lyg dvi atskiros, visavertės, visomis reikiamomis savomis erdvėmis aprūpintos įstaigos, dalinsimės tik stadionu“, – pasakojo pašnekovas.
Bendras 4 aukštų naujojo pastato plotas sieks 12 tūkst. kvadratinių metrų. Be klasių, čia bus įrengti gamtos mokslų, informatikos ir technologijų kabinetai, laboratorijos, sporto salės krepšiniui ir futbolui, mažoji sporto salė, aktų salė su scena, biblioteka, dailės studija, choreografijos salė, fotolaboratorija, mokyklos muziejus.
„Suplanuota, kad naujasis pastatas mokinius galės priimti jau rugsėjo 1-ąją. Statybų rangovas pajėgus, tad dedame visas viltis, jog viskas taip ir būtų. Šiuo metu jau galime džiaugtis iškilusiomis sienomis, darbai vyksta viduje ir aplinkui“, – pasakojo pašnekovas, pats iš arti stebintis, kaip vyksta darbai.
Medžiaga parengta pagal UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ užsakymą. Turinys apmokėtas.
