Dabar populiaru
Publikuota: 2018 birželio 14d. 15:05

Kova su ruoniais pasiekė žiaurumo viršūnę – ar padės policijos tyrimas?

Atnaujintas Jūrų muziejus
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr. / Atnaujintas Jūrų muziejus

Baltija kasmet į pakrantę išmeta po keliasdešimt žuvusių ruonių, tačiau be papildomų tyrimų neįmanoma įrodyti, kad jų gyvybę atėmė ne sudėtingos gamtos sąlygos ar ligos, o žmogus. Tačiau šįkart Pajūrio regioninio parko ekologo Erlando Paplauskio radinys pajūryje nepaliko klausimų: rasta nupjauta ruonio galva. Informacija iškart perduoda Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai, o aplinkosaugininkai nutarė, kad šis įvykis vertas policijos tyrimo.

Žvejai ar gamta – klausimas visuomet lieka atviras

Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius priminė, kad ruonis yra Lietuvos Raudonosios knygos gyvūnas – saugomas, tad jo negalima nei gaudyti, nei medžioti, nei kaip nors kitaip jam kenkti.

Iškanda, išdrasko tinklą, paleidžia žuvį, neretai – patys į šiuos tinklus įsipainioja. Tokiu atveju jie tiesiog nuskęsta, nes ruonis turi iškilti į paviršių įkvėpti oro – kaip ir žmogus.

„Kasmet apie 40 ruonių randama jūros pakrantėje negyvų. Tad prieš kelis metus kilo įtarimas, kad žvejai juos žudo. Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas netgi atliko tyrimą ir aiškinosi, tačiau patvirtinančių įrodymų nėra“, – sakė D.Nicius.

Jis priminė, kad ruoniai tik migruoja pro Lietuvos pakrantę – čia veistis ar gyventi jiems trūksta sąlygų, ruoniai jauniklius veda ant uolų ar salose. Ruonis, vaikydamasis žuvų būrius, gali nuplaukti didelius atstumus ir vieną dieną sukiotis prie Švedijos, kitą – jau prie Lietuvos krantų.

Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Pajūrio regioninis parkas
Lietuvos jūrų muziejaus nuotr./Pajūrio regioninis parkas

„Dalis ruonių iš tiesų gali nugaišti dėl senatvės, arba neradę pakankamai maisto. Kita vertus, jie plaukia paskui žuvis. Priplaukę žvejų tinklus ir matydami ten žuvį, jie, žinoma, ja susigundo – iškanda, išdrasko tinklą, paleidžia žuvį, neretai – patys į šiuos tinklus įsipainioja. Tokiu atveju jie tiesiog nuskęsta, nes ruonis turi iškilti į paviršių įkvėpti oro – kaip ir žmogus. Žvejai, ištraukę tinklus, jį iš to tinklo išpjauna ir išmeta atgal į jūrą. Tada jūra ir išmeta į krantą“, – sakė D.Nicius.

Tačiau dalis į krantą išmestų ruonių turi skylę pilve arba sužalojimų galvos srityje – deja, iki šiol niekas nebandė tiksliau ištirti, kokia yra tikroji ruonių žūties priežastis.

„Todėl iki šiol ir vyksta ta spekuliacija: vieni yra įsitikinę, kad tai – žvejų darbas, o žvejai savo ruožtu sako, kad ruoniai gaišta dėl natūralių sąlygų. Iš tiesų šiemet, staigiai ištirpus ledui, Rygos įlankoje buvo rasta daug nugaišusių ruoniukų – nepakankamai pasiruošę gyventi jūroje jie tiesiog nuskendo stipriau įsisiūbavus bangoms“, – prisiminė Pajūrio regioninio parko direktorius.

Ruonių atbaidymo priemonės – itin brangios

D.Niciaus teigimu sprendimas šioje situacijoje būtų tyrimų finansavimas: kad kiekvienas į krantą išmestas ruonis būtų ištirtas, nustatyta jo mirties priežastis.

E. Paplauskio nuotr./Birželio 13 dieną Nemirsetos paplūdimyje rastas ruonis su skyle pilve
E. Paplauskio nuotr./Birželio 13 dieną Nemirsetos paplūdimyje rastas ruonis su skyle pilve

„Jeigu pasitvirtintų prielaida, kad dauguma ruonių žūsta įsipainioję į tinklus, būtų galima žvejams siūlyti naudoti gaudykles (galbūt papildomai remti jų naudojimą). Ir dabar kai kurie žvejai jas naudoja, žinoma, ne iš gero gyvenimo. Gaudyklių medžiaga yra atsparesnė, ruoniai tiek jų nesugadina, nedrasko. Na, tik tiek, kad viena gaudyklė kainuoja apie 3000 eurų. Matyt, žvejams reikėtų paramos, kad jie

Suomiai, eskimai juk šia mėsa maitinasi. Taigi, galimas variantas, kad ruonis buvo įsipainiojęs į tinklus, tuomet, iškėlus į laivo denį, jis nužudytas ir išmėsinėtas, o galva, kaip ir žuvies atliekos, išmesta atgal į jūrą.

pereitų prie ruoniams draugiškesnių priemonių“, – svarstė pašnekovas.

Taip pat egzistuoja siųstuvai, tvirtinami prie tinklų ir atbaidantys ruonius, tačiau šie, žinoma, taip pat kainuoja brangiai.

„Vis tik, mano akimis, bent vienerius metus tiesiog reikėtų atlikti kritusių ruonių monitoringą, iš jo būtų galima daryti bent jau išvadą, kodėl tie ruoniai žūsta“, – sakė D.Nicius.

Gali būti, kad kūną pasiėmė maistui

Pašnekovas sako, kad naujausias atvejis, kai į krantą išmesta aiškiai žmogaus rankomis nupjauta ruonio galva, nebūtinai rodo, kad iš gyvūno norėta pasityčioti po nužudymo. Kadangi ruonio mėsa yra valgoma, galbūt ruonį nužudęs asmuo jo kūną pasiėmė maistui.

A.Mažūno nuotr./Pilkasis ruonis Baltijos jūroje
A.Mažūno nuotr./Pilkasis ruonis Baltijos jūroje

„Suomiai, eskimai juk šia mėsa maitinasi. Taigi, galimas variantas, kad ruonis buvo įsipainiojęs į tinklus, tuomet, iškėlus į laivo denį, jis nužudytas ir išmėsinėtas, o galva, kaip ir žuvies atliekos, išmesta atgal į jūrą. Nežinau, kiek Lietuvoje yra tai praktikuojančių, nes juk negali girtis ragavęs ruonienos – Lietuvoje tai yra saugomas gyvūnas, jo negalima gaudyti“, – svarstė D.Nicius.

Praėjusią savaitę naujienų agentūra BNS pranešė apie Lenkijoje aptiktus ruonius, kurie taip pat buvo akivaizdžiai nužudyti žmogaus.

Du ruoniai buvo surišti laidu, kurio gale buvo pririšta plyta. Taip padaryta tam, kad žinduoliai negalėtų iškilti į jūros paviršių ir nuskęstų. Kadangi akivaizdu, jog šie gyvūnai buvo nužudyti, Lenkijos prokuratūra dėl šio atvejo pradėjo tyrimą.

„Jei lapę ar briedį pririši prie medžio ir taip paliksi – tai žinoma, bus gyvūno kankinimas, baudžiamas pagal baudžiamąjį kodeksą. Tad ir su Lenkijos ruonių atveju – tas pats. Būtent dėl to įsitraukė prokuratūra. Na, o mes dėl kiekvieno išmesto ruonio negalime kreiptis į policiją – nes nežinai, ar gyvūnas pats krito, ar buvo nužudytas. Tik kai radome nupjautą galvą, tai yra brutalus elgesys. Turi būti pasiųsta žinutė, kad į šią problemą nežiūrima pro pirštus“, – paaiškino D.Nicius.

Ruonių ekspertas: tai yra absoliutaus nebaudžiamumo pasėkmė

Kai mieste kas šunį nudaigoja, juk visada policija, prokuratūra ieško kaltininkų. O kaip su ruoniais? Metų metais jie yra naikinami, o kaltininkų nėra!

To paties parko ekologas Erlandas Paplauskis teigė, jog trečiadienį, birželio 13 dieną rastas dar vienas ruonis, kurio pilve žiojėjo skylė. Regioninio parko darbuotojų teigimu, gyvūnas gali būti peršautas. Anksčiau rasta ruonio galva perduota Klaipėdos aplinkosaugininkams ištirti. Vis tik E.Paplauskis neabsoliutina ir nekaltina pajūryje žvejojančių žvejų.

„Negali kaltinti, kol niekas neįrodyta. Juo labiau, negali kaltinti visų žvejų, kai tai padarė vienas žmogus. Tai yra asmens nusikaltimas – o ant žvejų šešėlis krenta tik todėl, kad jie turi priežasčių ruonių nekęsti. Kita vertus, jei tinklai būtų perkami brangesni, iš tvirtesnės medžiagos, ruonis jų neišplėštų. O tie kiniški tinklai – drykst, ir nėra“, – sakė E.Paplauskis.

Parko ekologas pridūrė, kad tinkluose kasmet žūsta ir apie 150 paukščių, todėl naudojamos ir paukščių atbaidymo priemonės. Tačiau sparnuočiams jos veiksmingesnės – ruonis ilgainiui perpranta visus įmantrius įtaisus.

„Ruoniai yra saugomi ir reikės vienaip ar kitaip išmokti su jais gyventi. Prieš dešimtmetį Baltijos ruonių populiacija buvo labai sumažėjusi – pavyko ją atkurti. Negalime leisti, kad jie vėl pradėtų nykti“, – sakė E.Paplauskis.

Jūrų muziejaus nuotr./Jūrų gyvūnų biologas Arūnas Grušas
Jūrų muziejaus nuotr./Jūrų gyvūnų biologas Arūnas Grušas

Lietuvos jūrų muziejaus Žinduolių ir jūros paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas buvo nusiteikęs pesimistiškai. Jo nuomone, jau ilgus metus Baltijos jūros pakrantėje vykdomas ruonių genocidas. Gamtininkui nekyla nė abejonės, kad prie daugumos šįmet į krantą išmestų ruonių žūties prisidėjo žmogus.

„Kai mieste kas šunį nudaigoja, juk visada policija, prokuratūra ieško kaltininkų. O kaip su ruoniais? Metų metais jie yra naikinami, šiandien (birželio 13-ąją – red. past.) Nemirsetos paplūdimyje rastas 20-as ruonis šiemet. O kaltininkų nėra!

Patikėkite, suradę žuvies jie tikrai suras būdą, kaip ją pasiimti. Nes jiems reikia išgyventi. Vienintelė prevencija gali būti gaudyklės, kuriose ruoniai nežūsta.

Galvos nupjovimas ruoniui – tai nebaudžiamumo pasekmė!“ – širdo A.Grušas.

Paklaustas, ar iš tiesų daugeliu atvejų sunku išsiaiškinti, ar gyvūnas žuvo dėl natūralių priežasčių, ar buvo nužudytas, A.Grušas purtė galvą.

„Juk galva ruoniui pati nenukrito, ar ne? Ir dauguma ruonių lavonų dažniausiai būna sveiki, gerai įmitę jaunikliai. Pačiame jėgų žydėjime, kažkur 3-6 amžiaus. Jei tai būtų maisto trūkumas ar liga, jie būtų „kūdi“ kaip dviračiai! O dabar – visi jie yra riebūs, gražūs ruoniai. Ir gyvūnų žudikus daugiau mažiau atranda, o ruonių žudiką – ar esate girdėję, kad per tiek metų bent vieną būtų nubaudę?“, – klausė Jūrų muziejaus skyriaus vedėjas.

Jūrų muziejaus nuotr./Mažas ruoniukas
Jūrų muziejaus nuotr./Mažas ruoniukas

Jis įsitikinęs, kad šio darbo turi imtis atsakingos valstybės institucijos.

„Židinys yra labai aiškus – nuo Nemirsetos iki Karklės. Kitur jie randami, bet pavieniai. Tai ar labai sudėtinga rasti (kaltininkus, – red. past.)?“ – piktinosi A.Grušas.

Tikisi, kad skaičiuojant populiacijos dydį įsivėlė klaida

Mokslininkas taip pat nedėjo vilčių į ruonių atbaidymo priemones. A.Grušo teigimu, šis gyvūnas visiems įtaisams ir tvirtesniems tinklams yra tiesiog per gudrus.

„Ruonis yra labai protingas gyvūnas. Jis maitinasi tik žuvimi, kurios Baltijos jūroje yra labai sumažėję. Jiems reikia nuplaukti toliausius atstumus, jos ieškoti. Tad patikėkite, suradę žuvies jie tikrai suras būdą, kaip ją pasiimti. Nes jiems reikia išgyventi. Vienintelė prevencija gali būti gaudyklės, kuriose ruoniai nežūsta“, – pabrėžė pašnekovas.

A.Grušas yra Helsinkio ruonių ekspertų grupės narys. Ši grupė kasmet susirenka ruonių populiacijai Baltijos jūroje įvertinti. Ekspertų skaičiavimais 2014-aisiais metais ruonių buvo 35 000 (visoje Baltijos jūroje), 2016-aisiais – jau 30 000.

„Kur dingo 5000 ruonių? Duok Dieve, kad kažkur padaryta klaida, nes ruoniai labai toli keliauja per jūrą. Bet jeigu klaidos nėra? Vadinasi, jie vėl nyksta! Šį rudenį dar kartą susirinksime, sudėsime skaičius ir žiūrėsime, ar šis spėjimas pasitvirtins“, – sakė A.Grušas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas kalbėjo trumpai: ruonio galva nupjauta aštriu daiktu, todėl visa informacija perduota policijai. Anksčiau aplinkosaugininkų vykdytas tyrimas neatskleidė asmenų, galinčių žudyti ruonius.

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min