Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 10 18, 11:48

Miškų naikinimas pasaulyje įgavo pagreitį: naikiname ne tik miškus, naikiname ir patys save

Miškai yra mūsų planetos gelbėtojai, mažinantys šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir taip gelbėdami žemę nuo visuotinio atšilimo. Nepaisant to, pastaraisiais dešimtmečiais žmogus miškams nebuvo toks draugiškas. Visame pasaulyje kasmet iškertama apie 10 mln. hektarų miško. Didžioji dalis kirtimų vyksta atogrąžų miškuose, tai daro milžinišką ekologinę žalą pasauliui. Viena iš esminių atogrąžų miškų kirtimo priežasčių yra palmių aliejaus plantacijoms reikalingi plotai.
Miškų naikinimas pasaulyje įgavo pagreitį: naikiname ne tik miškus, naikiname ir patys save
Miškų naikinimas pasaulyje įgavo pagreitį: naikiname ne tik miškus, naikiname ir patys save / Adobe stock nuotr.

Konferencijoje „Misija: išsaugoti žemės plaučius“ VU Chemijos ir geomokslų fakulteto klimatologas prof. Egidijus Rimkus, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktorius Remigijus Lapinskas ir tarptautinio Birutės Galdikas gamtosaugos labdaros ir paramos fondo atstovė Alvyda Andriekutė kvietė atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamus klimato reiškinius, beatodairišką miškų naikinimą bei jo pasekmes.

Naikiname patys save

„Žaliosios politikos instituto“ direktorius R. Lapinskas savo pranešime pasakojo apie tai, kokią naudą pasauliui atneša miškai ir kodėl jie vadinami „žemės plaučiais“. Kai anglies dioksidas patenka į atmosferą deginant išankstinį kurą, maždaug 40-50 proc. jo lieka atmosferoje. Net 25-30 proc. jo absorbuoja sausumos augalai ir medžiai. Taigi, miškai ir augalai išties veikia kaip oro valytojai – jų dėka mes galime džiaugtis švariu ir neužterštu oru.

R. Lapinskas teigia, kad vienas didžiausių ekologinių iššūkių šiomis dienomis – masiniai miškų kirtimai, spartinantys klimato kaitos procesus ir bioįvairovės nykimą visame pasaulyje. Skaičiuojama, kasmet pasaulyje iškertama 15 mlrd. medžių. Nuo 1990 m. pasaulinis miškų plotas sumažėjo 177 mln. hektarais – tai prilygsta maždaug 27 Lietuvos teritorijų plotui

„Masinis miškų naikinimas daro neatstatomą žalą mūsų klimatui“, – sako profesorius E, Rimkus. Mūsų planeta sparčiai šyla, o kylančios temperatūros poveikis nelaukia tolimos ateities – visuotinio atšilimo padariniai pastebimi jau šiandien. Šylanti žemės temperatūra tirpdo ledynus, sukelia ekstremalius klimato reiškinius ir verčia ne tik gyvūnus palikti savo buveines, bet ir žmones palikti namus.

Palmių aliejus – miškų niokojimo variklis

Viena opiausių šių dienų miškų naikinimo priežasčių yra milžiniškai kylantis palmių aliejaus poreikis ir jo plantacijų kūrimas. Palmių aliejaus atrandamas daugelyje kasdienių produktų – nuo maisto iki kosmetikos gaminių. Pasak R. Lapinsko, 2018 m. šio aliejaus ir šalutinio jo produkto PFAD pasaulyje buvo pagaminta maždaug 75 mln. tonų, o tai reikštų maždaug po 9 kg kiekvienam žmogui. Šiuo metu palmių plantacijos pasaulyje užima apie 20 mln. hektarų plotą.

Adobe stock nuotr./Miškų naikinimas pasaulyje įgavo pagreitį: naikiname ne tik miškus, naikiname ir patys save
Adobe stock nuotr./Miškų naikinimas pasaulyje įgavo pagreitį: naikiname ne tik miškus, naikiname ir patys save

„Palmės auga ne bet kur – tik joms palankioje klimatinėje zonoje. Daugiausiai palmių aliejaus pagaminama Indonezijoje ir Malaizijoje. Deja, tyrimai rodo, kad dažnai palmių plantacijos įkuriamos ten, kur anksčiau augo atogrąžų miškas, t.y. ekologine prasme ypač vertingi medžiai yra iškertami arba sudeginami, o jų vietoje sodinamos palmių plantacijos“, – pasakoja „Žaliosios politikos instituto“ direktorius.

Profesorius E. Rimkus skatina visuomenę būti sąmoningais ir teigia, kad kas dieną apsipirkdami maisto prekių parduotuvėje nė nesusimąstome, kad tiesiogiai prisidedame prie mūsų planetos niokojimo. „Jeigu jus valgote jautieną, soją ir produktus su palmių aliejumi – jūs tiesiogiai prisidedate prie miškų naikinimo“, – sako jis.

Žiaurią realybę pamatė iš arti

A. Žarovienė konferencijos metu pasakojo apie savo savanorystę tarptautiniame Birutės Galdikas fonde ir kelionę į Borneo salą, Indonezijoje – moteris akis į akį susidūrė su beatodairišku atogrąžų miškų naikinimu. Vietiniai ūkininkai naikina atogrąžų miškus ir jų vietoje sodina palmių aliejaus plantacijas.

Pasako B. Galdikas fondo atstovės, procesas vyksta brutaliai – gyvūnai sušaudomi, naudojami mėsai arba atiduodami į juodąjį turgų, tuomet imama kirsti atogrąžų miškus. „Užtikrinimui“ viskas kas liko yra sudeginama, kartu su ten likusiais gyvūnais – tada sodinamos palmių plantacijos.

„Indonezijoje ne tik naikinami miškai, bet ir kenčia daugybę gyvūnų, nyksta rūšys, kurių mes po kelių metų jau nebepamatysime. Fondo įkūrėja B. Galdikas prieš daugelį metų išvažiavo tyrinėti orangutangų, tačiau atvažiavus pamatė, kad juos reikia gelbėti ir pasiliko. Mano savanorystės lūkesčiai buvo pamatyti vešlius ir gyvus atogrąžų miškus, o realybėje pamačiau nesibaigiančias palmių aliejaus plantacijas ir miškų bei gyvūnų naikinimą “, – patirtimi dalijasi A. Žarovienė.

Problema opi ir Lietuvoje

Miškų naikinimas itin opi problema ne tik visame pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šiuo metu Lietuva iš visų Baltijos šalių turi mažiausią miškų plotą, tuo tarpu 2018 m. Vyriausybė padidino metinę miškų kirtimo normą net 6 proc.

„Pastaraisiais metais miškų kirtimai sulaukia ypač didelio rezonanso – vyko protesto akcijos, netrūko pasipiktinimo socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje. Reaguodama į šią situaciją naujoji valdžia nusprendė priimti Nacionalinį miškų susitarimą, kurio rengimo procese asmeniškai aktyviai dalyvauju ir diskusijos vyksta jau ne vieną mėnesį “, – pasakoja R. Lapinskas.

Panašu, kad valdžios atstovai nemato problemos Lietuvos palmių aliejaus politikoje. Tiek palmių aliejus, tiek PFAD šalyje gali būti naudojami laisvai be jokių apribojimų.

„Kova su pasekmėmis yra neišmintingas dalykas, kova su priežastimis yra teisinga kova. Mes esame ta karta, kuri suprato klimato kaitos priežastis ir gali kažką pakeisti. Tiesa, kad verslininkai daro spaudimą politikams – tačiau jie turi suprasti, jei klimato kaita paveiks pasaulį su milžiniškomis pasekmėmis, pinigai ir verslas jau neturės jokios įtakos “ , – samprotauja R. Lapinskas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min