Vokietijos didmiestyje Miunchene pastaruosius metus gyvenantis kanadietis tvirtino dažnų vizitų į Lietuvą metu spėjęs susidraugauti su lietuvių ne itin mėgstamu ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi. Kuomet prieš tris savaites vykusio „Žalgirio“ arenos atidarymo metu sakyti kalbą pradėjusio premjero žodžiai paskendo kurtinančiame švilpime, N.Zanolinas stengėsi palaikyti A.Kubilių.
„Tuo metu aš pasijaučiau labai blogai. Kadangi stovėjau šalia, aš tvirtai sugriebiau premjero ranką taip parodydamas, kad aš esu kartu su juo ir jį palaikau“, – išskirtiniame naujienų portalui 15min.lt duotame interviu atviravo labai nuoširdaus ir paprasto žmogaus įspūdį paliekantis „FIBA Europe“ vadovas.
Kelionės sraigtasparniu sutaupė daug laiko
– Nors čempionatas vyksta be didesnių trukdžių, žmonių dėmesį atkreipė dalyje rungtynių buvusios pustuštės tribūnos. Ar to buvo galima išvengti? – 15min.lt paklausė N.Zanolino.
– Dėl to turėjome problemų Alytuje, tačiau jos buvo išspręstos. O kalbant apie pirmąjį Vilniuje įvykusį Ispanijos ir Vokietijos rinktinių mačą, reikia suprasti vieną dalyką – rungtynės prasidėjo darbo dieną, 15.30 val. Be to, „Siemens“ arenoje rungtyniavo dvi šalys, visiškai nesusijusios su Lietuva. Tad mažas žiūrovų kiekis yra beveik suprantamas. Žinoma, tai yra blogai, bet, tarkime, vakaro rungtynėse arena jau buvo sausakimša.
Kalbant apie organizatorių darbą, aš nerandu jokio kito žodžio kaip tik „nuostabu“. Tiek apsauga, tiek transportas, tiek viešbučiai, tiek ir visa kita yra tiesiog puiku. Suprantate, kiekvieno didelio renginio pradžioje išvengti vienokių ar kitokių nesusipratimų neįmanoma. Juk negalima numatyti visų iškilsiančių problemų, negalima apmąstyti visų smulkiausių detalių. Bet skirtumas tarp aukšto lygio organizavimo ir tiesiog gero organizavimo yra sugebėjimas spręsti problemas. Lietuvoje užtenka paskambinti reikiamam žmogui ir jau netrukus iškilusi problema išsprendžiama. Būtent tai įrodo, kad šis čempionatas organizuojamas labai aukštu lygiu.
– Kiek žinau, Jūs skraidėte verslininkui Tautvydui Barščiui priklausančiu sraigtasparniu. Kokį įspūdį paliko šios kelionės?
– Tai nebuvo pirmas kartas, kuomet aš skridau sraigtasparniu. Mūsų draugas iš Kauno (verslininkas T.Barštys – red. past.), kuriam priklauso įspūdingas „Rolls-Royce“ automobilis („Rolls-Royce Phantom“ – red. past.), turi ir sraigtasparnį. Kai aš Lietuvoje buvau prieš pusę metų, jis man pasiūlė nemokamai mane paskraidinti kada tik man reikės. Kadangi čempionato metu gyvenu Vilniuje, aš pasinaudojau sraigtasparnio privalumais ir skridau į Klaipėdą. Tokiu būdu sutaupiau labai daug laiko. Jausmas skrendant sraigtasparniu visuomet labai geras. Bet svarbiausias dalykas yra tas, kad sraigtasparnis yra labai greitas. Šiuo metu esu labai pavargęs – tai suprantama, nes aš senstu, – bet kelionė sraigtasparniu man sutaupė bent 7 valandas, kurias galėjau skirti poilsiui.
– Kiek kartų Lietuvoje Jūs skridote sraigtasparniu?
– Du kartus. Vienąkart į Klaipėdą ir kitą kartą – į Šiaulius. Mane skraidino mūsų draugui iš Kauno dirbantis pilotas. Beje, labai puikus vyrukas. Tų skrydžių metu mes labai susibendravome.
Keičiasi jėgų pusiausvyra
– Čempionate leidus dalyvauti 24 komandoms, į turnyrą pateko ir silpnesnių komandų. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, Makedonija, Suomija ar Gruzija, nužygiavo iki antrojo etapo. Ar tai, kad šiame etape yra ir silpnesnių komandų, yra šio čempionato privalumas ar trūkumas?
– Šios komandos nėra silpnos. Jos tiesiog nėra taip gerai žinomos. Juk tokia galinga komanda kaip Kroatija išvažiavo namo. Italai išvažiavo namo. Tai rodo, jog jėgų pusiausvyra Europos krepšinyje po truputį keičiasi. Kai čempionate žaidė 16 komandų, mes turėjome 16 stiprių komandų. Tačiau tuo metu kitos rinktinės įrodė esančios pakankamai stiprios, tad mes nusprendėme pereiti prie 24 komandų formato.
Ir aš manau, kad tai buvo geras sprendimas. Mat krepšinis Europoje auga, kiekvienais metais atsiranda vis daugiau gerų jaunų krepšininkų. Kiekviename jaunimo čempionate atsiranda 5–6 puikūs krepšininkai, kurie vėliau pereina į vyrų krepšinį.
Mane labai džiugina sirgalių iš užsienio skaičius Lietuvoje. Aš nežinau, kiek jų buvo Klaipėdoje, bet kiek supratau, antrojo etapo kovas stebi maždaug 2 tūkst. gruzinų. Ženkliai padaugėjo ir slovėnų skaičius čia. Turnyrui įsibėgėjant vis daugiau žmonių atvyks į Lietuvą. Čia turime tikrai daug problemų su viešbučiais, bet tai yra suprantama. Juk Lietuva nėra turistinė šalis. Tačiau ši problema man patinka. Mes statysime palapines ir vis tiek rasime būdą visus juos apgyvendinti (juokiasi).
Su A.Kubiliumi tapo draugais
– Per pastaruosius trejus metus Kaune buvote ne kartą. Sakykite, ar tikrai patikėjote, jog „Žalgirio“ arena bus užbaigta laiku?
– Aš niekada neturėjau jokių abejonių dėl tos arenos. Sakau tai labai atvirai. Aš dirbau su puikiais žmonėmis – Vladu Garastu, Mindaug Balčiūnu, ministru pirmininku Andriumi Kubiliumi. Visi labai prisidėjo. Ko paprašydavau, tas nedelsiant būdavo padaryta. Kaip tokioje situacijoje aš galėjau turėti abejonių?
– Prieš keletą savaičių „Žalgirio“ arenos atidaryme žiūrovai nušvilpė premjerą A.Kubilių. Vėliau Jūs prisipažinote dėl to pasijutęs labai nesmagiai. Ar prisimenate šį įvykį prabėgus kelioms savaitėms?
– Tuo metu aš jaučiausi tikrai labai labai blogai. Manau, kad premjeras yra tikrai puikus žmogus ir mes spėjome tapti gerais draugais. Aš negyvenu čia ir nežinau visų niuansų. Bet aš prisimenu, kuomet prieš trejus metus Lietuvą buvo apėmusi krizė. Tuo pat metu man teko lankytis ir Latvijoje. Abi šalys gyveno labai sunkiai. Aš nežinau, kaip jis tai padarė, juolab nenoriu kištis į politinius reikalus, bet A.Kubilius Lietuvą išvedė iš krizės. Aš žaviuosi tuo vyru. Jei ne jis, aš nesu tikras, ar mes šiandien čia būtume.
