Antanas Sireika, Ramūnas Butautas ir Kęstutis Kemzūra geriausius rezultatus su nacionaline komanda pasiekė pirmaisiais darbo rinktinėje metais.
2003-ieji. A.Sireikos debiutas rinktinėje ir aukso medalis Europos čempionate Švedijoje. Vėliau A.Sireikos vadovaujamos rinktinės rezultatai tik prastėjo – ketvirta, penkta, galiausiai septinta vieta ir trenerio karjeros rinktinėje pabaiga.
2007-ieji. Prie rinktinės vairo stoja Ramūnas Butautas. Europos čempionate Ispanijoje iškovota bronza žada naują pergalių erą. Pekino olimpiadoje liekame be medalio, o 2009 m. žemyno pirmenybes užbaigiame už dešimtuko ribos.
2010-ieji. Fantastiškas K.Kemzūros debiutas ir dar vienas bronzos medalis, šįkart – pasaulio čempionate Turkijoje. Bet triumfo dvelksmas vėl trumpalaikis: atėjo 2011-ieji ir nelemtoji akistata su makedonais.
Krepšinio specialistas Sergejus Jovaiša šio dėsningumo nesieja su treneriais. Jo teigimu, Lietuvos komandos, kuomet nėra laikomos favoritėmis, žaidžia lanksčiau ir neslegiamos atsakomybės sugeba geriau pasirodyti. Su favoritų vaidmeniu, pasak S.Jovaišos, lietuviams sunku susidoroti.
„Galingos komandos prieš mus nenusiteikia. Tuomet turime puikią galimybę laimėti“, – teigia S.Jovaiša, priminęs, kad tiek 2003, tiek 2007, tiek 2010 m. į čempionatus Lietuvos rinktinė vyko po didelių nesėkmių ankstesniuose turnyruose, todėl į lietuvius niekas nežiūrėjo rimtai.
S.Jovaiša nesutinka, kad A.Sireika, R.Butautas ir K.Kemzūra po pirmųjų metų rinktinėje išsisėmė ir tiesiog pritrūko naujų idėjų.
„Šiemet įtampą ant mūsų užkrovė pernykštis laimėjimas ir namų sienos – juk labai norėjome kuo geriau prie savų žiūrovų pasirodyti. Tai milžiniška atsakomybė, su kuria susitvarkyti gali tik stiprų nugalėtojos mentalitetą turinti komanda“, – teigia S.Jovaiša.
Jis atviras: šių metų rinktinė, nepaisant milžiniškos patirties, tuo pasigirti negali. Kitaip nei praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio rinktinė, kuriai atstovavo Arvydas Sabonis, Šarūnas Marčiulionis, kiti, ir kuri, vadovaujama Vlado Garasto, iškovojo net tris medalių komplektus (1992, 1995, 1996 m.).
Pasak S.Jovaišos, komandos nugalėtojos mentalitetą ugdo stiprių lyderių buvimas. „Neturint ryškių žvaigždžių sunku tą mentalitetą išauginti. Ar dabar mes turime ryškių žvaigždžių? Turime žmonių, kurie gali iššauti, bet neturime tokio kaip Linas Kleiza, kuris ima ir padaro“, – kalbėjo S.Jovaiša.
 |
| 15min.lt/Lietuvos krepšinio rinktinės pasiekimai |
