Lietuvos rinktinė sužaidė aštuonerias rungtynes. Kokios mūsų stipriosios pusės ir kas yra lyderiai?
Mūsų stiprybė ta, kad komanda yra subalansuota. Geros sąsajos tarp vyresnių žaidėjų ir jaunesnių. Kiekvienas žaidėjas puikiai žino savo rolę. Man labai patinka, kai išeina žaisti Šarūnas (Jasikevičius, – red. past.) ir duoda tokį impulsą. Labai stabiliai žaidžia Rimantas Kaukėnas. Mes visi svarstėme, kaip susižais jaunimas su senimu. Jaunimas nenusileidžia. Yra didelis žaidimo tempas ir tai labai gerai. Devynių žaidėjų rotacija.
Aišku, blogų pusių visą laiką būna. Kelias nėra visada lygus. Iš tų duobių reikia išlipti kuo greičiau, o duobelės krepšinyje visą laiką būna. Manau, žaidimas išsilygins ir ketvirtfinalyje jis bus toks, kokio mes visi laukiame. Svarbu, kad būtų stabilus žaidimas ir kuo mažiau nervų karo.
Sakykit, ar atkrintamąsias varžybas pasitinkame geriausios formos?
Ta forma yra toks sąlyginis dalykas. Visi kalba, bet niekas nežino, kas tai yra (šypsosi). Kaip mes žinome, kertinės varžybos yra ketvirtfinalis. Manau, kad mūsų laukia tikrai palankus priešininkas, nes jis mūsų dar nėra čiupinėjęs. Mes nesame prieš makedonus žaidę. Plius – visa mūsų sirgalių armija. Tas visas adrenalinas stums žaidėjus ir žaidimo metu neleis įkristi į duobes. Aš manau, kad mes labai gerai atėjome iki ketvirtfinalio. Labai geras metas žaisti, ir priešininkas palankus, ir visa kita.
Kodėl makedonai yra palankesni negu rusai?
Rusai turi šiokį tokį psichologinį pranašumą, nes šiemet du kartus mus nugalėjo. Fiziškai yra truputį stipresni, turi daugiau patirties. Uostę ir NBA, Andrejaus Kirilenkos žaidimo stilius. Manau, kad makedonus galima labiau nuspėti.
Ar matėte makedonų žaidimą? Kas kelia didžiausią pavojų?
Tas natūralizuotas vaikis (amerikietis Bo McCalebbas, – red. past.) yra labai landus. Reikėtų jį išlaikyti priekyje arba duoti kuo mažiau galimybių priimti kamuolį. Tačiau mes tokio fizinio žaidimo kaip ir nebijome. Turime žaidėjų, kurie gali stumdytis, ir tą įrodėme mače prieš vokiečius. Tikrai stumdėme vargšus vokiečius. Manau, kad normaliai pataikydami mes turėtume laimėti su mažais nuostoliais.
Sėkmės atveju, pusfinalyje galima akistata su Ispanija. Ar tai tikrai yra pati blogiausia versija, kokia tik galėjo būti?
Žinot, nėra turnyro – olimpiados, pasaulio ar Europos žaidynių, bent jau mums taip neatsitiko, kad jeigu mes pralaimėdavome grupėje, tuomet laimėdavome pusfinalyje ar ketvirtfinalyje, ar finale. Visada būdavo – jeigu pralaimi anksčiau, tada vėliau laimi. Jeigu tikėti prietarais – tai moralinis dalykas yra mūsų pusėje. O šiaip viskas yra mūsų rankose, ispanai juk irgi žmonės yra. Jeigu turkai sugebėjo juos įveikti, tai ką, mes blogesni? Aš manau, kad jeigu žaisime taip, kaip dabar žaidžiame, ir bus tokia darna, jeigu niekas neišmuš iš vėžių – galime eiti iki galo.
