Žmonės šios organizacijos, glaudžiai dirbančios su gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba „Nuaras“, darbuotojams turi ir kitokių pastabų.
Po nemalaus įvykio paviešinimo pasiūlė auginti gandrus
Kaunietės Ingos Dabkienės namuose šiuo metu gyvena du gandrai. Laukiniai paukščiai moters šeimoje atsirado po Joninių, kai globoti juos pasiūlė GGA nariai. Su pastaraisiais moteris buvo susitikusi birželio viduryje, kai į Kaune esančią gyvūnų globos ir kontrolės tarnybą „Nuaras“ atvežė sužeistą gandrą.
„Jam buvo lūžęs sparnas, tačiau paukštis neatrodė silpnas, apimtas infekcijos. Iš pradžių norėjau nusivežti jį pas savo veterinarą, tačiau buvo šeštadienis, jis jau nebedirbo. Todėl nuvykau į „Nuarą“, kur, kaip žinojau, vežami ir GGA gelbėjami laukiniai paukščiai. Apžiūrėję gandrą GGA nariai pasakė, kad darys viską, kad jis pasveiktų. Užtikrino, kad nemigdys net ir tuomet, jei tektų amputuoti sparną“, – pasakojo I.Dabkienė. Tačiau paskambinusi pirmadienį moteris sužinojo, jog gandras vis dėlto buvo užmigdytas: „Man paaiškino, kad kilo komplikacijų, dėl kurių jis nebūtų išgyvenęs“.
8,3 tūkst. litų – tiek valstybės skirtų lėšų per mėnesį GGA turi laukinių gyvūnų gelbėjimo ir priežiūros darbams.
Šokiruota tokios žinios kaunietė apie tai parašė viešą laišką, kuris buvo publikuotas spaudoje. Iš karto po to moteris sulaukė Gyvūnų globėjų asociacijos (GGA) skambučio. Asociacijos nariai jai pasiūlė paimti globoti našlaičiais likusius sveikus gandrus. Išgirdę teigiamą atsakymą, GGA netrukus kaunietei perdavė du paukščius. Kelias savaites gandrus globojanti moteris džiaugiasi naujais augintiniais: „Su jais jokio vargo, tik džiaugsmas. Gandrai įprato prie mūsų nustatytos tvarkos: žino kada ateiti lesti, kada laikas miegoti, mėgsta maudytis“.
Kaunietė I.Dabkienė tikino neturinti konkrečių priekaištų GGA, tačiau ateityje gerai pagalvosianti, kur ieškoti pagalbos, radus sužeistą laukinį gyvūną.
Su nepasitikėjimu į GGA žiūri ir kai kurie vilniečiai, susidūrusių su, jų akimis, netinkamu gyvūnų gelbėtojų darbu.
 |
| I.Dabkienės nuotr./Kauniečių auginami gandrai - našlaičiai, todėl kol kas patys natūralioje gamtoje neišgyventų |
Nevažiuoja gelbėti „kiekvieno žvirbliuko“
Liepos pradžioje, neapsikentę būrio varnų kranksėjimo, vieno sostinės daugiabučių rajono gyventojai ryžosi žiauriam poelgiui – pagavę varną, jie surišo paukščiui kojas ir pakabino jį žemyn galva, pririšdami prie televizijos antenos. Tikėtasi, kad karštyje besikankinanti varna atbaidys kitus, rytais išsimiegoti neleidusius paukščius, parodydama, kad jiems gresia toks pat likimas.
Tai pastebėjusi gretimo namo gyventoja netrukus paskambino savo dukrai Vytautei, kuri pagalbos pirmiausiai ieškojo skambindama bendruoju pagalbos telefonu 112. O netrukus sulaukė GGA skambučio.
„Pirmasis asociacijos atstovės patarimas buvo paprašyti žmonių pagalbos. Ta moteris sakė: „Gal pas jus yra namo komendantas, kuris gali užlipti ant stogo? Gal dar yra žmonių, kurie mato? Jūs suprantate, kad mes esame Kaune ir kad kol atvažiuosime, praeis dvi valandos?“ – GGA požiūrį perdavė vilnietė Vytautė. Ją nustebino, kad sulaukė ne pagalbos, bet nurodymų.
„Kitą rytą mamos paklausiau, ar tas paukštelis dar gyvas. Ji pasakė, kad jis dar judina galvą. Tuomet dar sykį paskambinau į GGA. Paaiškėjo, kad jie net nesiruošė atvažiuoti. Man pasakė: „Aš jums sakiau, ką reikia daryti“. Galų gale pareiškė, kad „mes ir taip turim darbo ir dėl kiekvienos varnos nevažinėsime“, – pasakojo Vytautė. Pasak moters, šiuo metu varna nebegyva, bet tebekaba aukštyn galva pririšta prie televizijos antenos.
Panašią istoriją papasakojo ir kita vilnietė Rasa, prie Operos ir baleto teatro radusi nusilpusį balandį su perkąstu sparnu: „Kai paskambinau į GGA, man pasakė, kad „dėl žvirbliukų neprivažinėsim“. Paskui sušvelnėjo ir pasiteiravo, ar turiu galimybę sužeistą paukštį paauginti iki trečiadienio. Tądien į Vilnių atvyksta asociacijos atstovas, susirenka gyvūnus ir juos išsiveža. Taigi, nuo šeštadienio iki trečiadienio pati rūpinausi balandžiu“.
Ministerija priekaištų neturi
Kaip „15min“ sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius, 2009 metų lapkritį su GGA pasirašyta sutartis numato, kad asociacija visoje šalyje prižiūri sužeistus, sergančius ar kitokios globos reikalaujančius laukinius gyvūnus.
„Asociacija tokius gyvūnus turi surinkti ir nuvežti į globos įstaigą. Ji taip pat atsakinga už jų gydymą, globą ir pasveikusių gyvūnų reabilitaciją, priežiūrą bei parengimą grįžimui į laisvę, kai tai įmanoma. Gyvūnais GGA turi pasirūpinti visoje Lietuvoje – asociacija atskiruose miestuose turi savo padalinius“, – pasakojo S.Paltanavičius.
Pasak ministerijos atstovo, sutartis pasirašyta ne konkrečiam laikotarpiui, bet 1000-čiui laukinių gyvūnų globos priemonių. Kaip „15min“ aiškino ministerijos atstovas, iš viso sutartyje numatyta 16 tokių priemonių, tarp kurių – laukinių gyvūnų apžiūra, diagnozė, tyrimai, gydymas. Šioms gyvūnų globos priemonėms įgyvendinti GGA skirta 100 tūkst. Lt.
 |
| 15min.lt skaitytojos nuotr./Ant antenos pakabinta varna, taip ir nesulaukusi pagalbos, nugaišo |
Asociacija ministerijai kiekvieną mėnesį pateikia ataskaitą, kurioje išvardina, kokiems gyvūnams buvo suteikta pagalba praėjusį mėnesį: „Pavyzdžiui, gegužę asociacija įvairias globos priemones suteikė 74 gyvūnams. Tarp jų – naminei pelėdai, ežiui, gulbei, gandrui, kiškiui, ančiai, voverei, kiaunei, stirnai ir kt.“.
Žmonės itin aktyvūs
S.Paltanavičius pastebėjo, kad per pastaruosius kelerius metus lietuviai pasidarė neabejingi gyvūnams ir pamatę, kad kuriam nors iš jų reikia pagalbos, bando ją surasti. Tačiau ministerijos atstovas pažymėjo, kad žmonės privalo suprasti, jog GGA, nors ir gauna valstybės finansavimą, visais atvejais pasirūpinti negali.
„Žmonės dažnai skambina dėl iš lizdų iškritusių gandrų. Bet jeigu gandriukai yra sveiki, tai juos įkelti atgal į lizdą yra ne asociacijos darbas. Visai Lietuvai 1000 gyvūnų globos priemonių yra labai nedaug – mažiau nei 17 atvejų vienam rajonui. Todėl mes sutartyje ir akcentavome, kad daugiausia dėmesio asociacija turėtų skirtų tiems atvejams, kai gyvūnui ar paukščiui kažkas rimto nutiko – jis susižeidė, susirgo ir pan.“ – sakė S.Paltanavičius.
Pašnekovas teigė sulaukęs skambučio ir dėl minėtos varnos, tačiau pažymėjo, esą asociacija padėti šiam paukščiui neturėjo galimybių, nes „nebuvo, kaip tą paukštį pasiekti“.
„15min“ pasiteiravus, ar asociacija neturėjo pasirūpinti, kad tos galimybės atsirastų – juk jei kažkas paukštį užkėlė, tai turėjo būti įmanoma jį ir nukelti – S.Paltanavičius sakė, kad „biurokratiškai žiūrint, turėjo“.
„Bet praktikoje viskas yra kitaip: juk GGA neturi krano, kurio, galbūt tuo metu reikia. Žinoma, asociacija kiekvienu atveju privalo ieškoti išeities ir rasti sprendimą. Čia nėra jokių išlygų“, – kalbėjo ministerijos atstovas.
GGA: turime rinktis, ką gelbėti
„Labai norėtume padėti visiems gandrams, balandžiams ir varnoms. Tačiau, kadangi per mėnesį šios paslaugos užtikrinimui turime tik kiek daugiau nei 8 tūkst. Lt, turime rinktis, kur važiuoti: gelbėti Lietuvoje nykstančios rūšies atstovą – jūrinį erelį ar gandrą, kurių yra keli šimtai tūkstančių“, – reaguodamas į kritiką kalbėjo GGA prezidentas Vytautas Gustaitis. Pašnekovas įsitikinęs, kad šiuo metu lietuviai per daug kišasi į natūralius gamtos procesus.
„Natūralioje gamtoje įprasta, kad paukštis lūžusiu sparnu gali tapti pietumis kitam plėšrūnui. Be to, patys gandrai per dieną suvalgo 5 kg gyvosios gamtos atstovų – kurmių, žalčių, varlių“, – priminė pašnekovas.
V.Gustaitis pažymėjo, kad didžiausios asociacijos išlaidos – transporto. „Būtent todėl mes dažnai negalime atvykti ir surinkti iš lizdų iškritusių paukščiukų. Žmonėms aiškiname: radote tokį paukštį, atvežkite patys ar pasiųskite viešuoju transportu, per pažįstamus, gyvūną mums į centrus Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Vilniuje, kur juo pasirūpins specialistai. Tačiau daugelis vis tiek piktinasi, nes įsivaizduoja, kad vos gavę žinią apie sužeistą balandį turėtume šokti ir važiuoti jo pasiimti“, – sakė V.Gustaitis.
Vasarą – darbų pikas ir pajūryje
Prieš metus Klaipėdoje laukinių gyvūnų priežiūros paslaugas teikti pradėjusios bendrovės „Aumura“ vadovės Ritos Ilgūnės teigimu, vasarą ženkliai padaugėja sužeistų ir nugaišusių gyvūnų. O šią vasarą itin daug pranešimų apie rastus negyvus ruonius.
„Sklinda kalbos, kad juos prie Švedijos krantų šaudo, nes vienas ruonis rastas su kulkos žyme“, – kalbėjo R.Ilgūnė. Pasak jos, netrūksta ir žuvusių paukščių: „Per mėnesį jų surinkome apie 50: čiurlių, žuvėdrų ir kirų, varnėnų, šarkų ir varnų. Sužeistų stirnų ar briedžių nėra padaugėję, nors mes gyvename arti miškų, tad natūralu, kad nelaimingų atsitikimų neišvengiame. Žmonėms vaikštant miške, laukiniai gyvūnai bėga į miestą, ieško saugesnio prieglobsčio. Reikėtų žmones įspėti, kad neuogautų ir negrybautų laukinių gyvūnų gyvenamosiose teritorijose. Pernai rudenį buvo daug pasibaidžiusių, žmonių išgąsdintų gyvūnų keliuose“.
Ką daryti, pamačius sužeistą laukinį gyvūną?
Pasak laukinių gyvūnų gelbėjimo darbus atliekančių įmonių, pirmiausia reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Užfiksavę pranešimą budėtojai apie tai informuos GGA ar kitus gyvūnų gelbėtojus. Norintys tiesiai susisiekti su gelbėtojais, gali skambinti į GGA tel. 865570058.
Sužeistiems gyvūnams specialistai turi suteikti veterinarinę pagalbą, juos maitinti ir prižiūrėti. Jei gyvūnas nepagydomas, po karantinavimo praėjus keturiolikai dienų jis užmigdomas. Esant reikalui, gyvūno būklę įvertina gydytojų veterinarų konsiliumas.
