Jau kelerius metus Vilniuje galioja tvarka, kai už beglobių gyvūnų šėrimą skiriama bauda. Ją gauti galima net numetus trupinių mieste gyvenantiems paukščiams.
Pirmą sykį nusižengus taisyklėms skiriama iki 200 Lt bauda. Dar kartą už rankos pačiuptam geraširdžiui piniginę gali tekti praverti gerokai plačiau.
Taisykles keis
Sostinės savivaldybės atstovai aiškina, kad baudos buvo įteisintos dėl valkataujančių kačių gausos Vilniuje. Po gatves ir kiemus besitrainiojančių šunų sostinėje nėra tiek daug, kad šie keltų problemų.
Vilniuje kates galima šerti tik tam tikrose vietose, suderintose su seniūnijomis. Tačiau ir tai negarantuoja, kad būsi nenubaustas.
Neseniai 400 Lt baudą gavo rainosioms maisto atnešusi Antakalnio rajono gyventoja. Ji policijai pasiskundė patyrusi įžūlaus užpuoliko smurtą, tačiau vietoje pagalbos sulaukė baudos. Pareigūnas nekreipė dėmesio į tai, kad moteriškė gyvūnus maitino seniūnijos nustatytoje šėrykloje. Policininkas nusprendė, kad vieta nurodyta nepakankamai aiškiai.
Po šio įvykio gyvūnų globos organizacija „Lesė“ kreipėsi į sostinės savivaldybę prašydama sušvelninti galiojančias taisykles. Vilniaus miesto savivaldybės atstovai nusprendė, kad taisykles reikia keisti. Tačiau taip, kad daugiau atsakomybės tektų gyvūnų mylėtojams.
Šėryklos – ne šiukšlynai
Savivaldybės Gyvūnų globos ir apsaugos komisijos pirmininkė Violeta Podolskaitė „15min“ aiškino, kad po nemalonaus nutikimo Antakalnyje buvo sprendžiama, kaip pakeisti Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisykles. Anot jos, ketinama atsisakyti nuostatos, įpareigojančios gyvūnų šėryklų vietas derinti su seniūnijomis.
„Tačiau kažkoks saugiklis turi likti, nes žmonių yra visokių – vieni tvarkingi, kiti visai nesirūpina švara. Todėl kontrolę norime pavesti gyvūnų globos organizacijoms, kad šios pasirūpintų, jog šėryklose neatsirastų šiukšlių, neplistų ligos“, – kalbėjo pašnekovė.
Sostinės savivaldybės atstovai aiškina, kad baudos buvo įteisintos dėl valkataujančių kačių gausos Vilniuje.
V.Podolskaitė neslėpė, kad kai kurie gyvūnams meile nedegantys seniūnai kartais prieštarauja šėryklų atsiradimui.
Anot jos, žmonės, kurie iš tiesų rūpinasi gyvūnais, ne tik juos maitina, bet ir prižiūri, kad šie nesirgtų ir jų šėrimo vietos nevirstų šiukšlynais. Ar keisti taisykles, nuspręs miesto taryba.
Prasilenkia su logika
Gyvūnų globos organizacijos „Lesė“ vadovė Vesta Auškalnienė „15min“ aiškino, kad pakeitusi taisykles savivaldybė gyvūnų mylėtojams užkrautų per didelį darbą.
„Kiek Vilniuje kiemų... Mes negalime užtikrinti, kad visur būtų švara, tam žmonių nepakaks. Be to, pas mus žmonės į tai nežiūri taip atsakingai, kaip turėtų“, – sakė ji.
Anot V.Auškalnienės, susitarti su gyventojais, kad visur gyvūnai būtų maitinami tvarkingai, yra nerealu.
Paklausta, kaip savivaldybė turėtų patobulinti beglobių gyvūnų šėrimą reglamentuojančias taisykles, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad jos yra nelogiškos.
„Pagal šias taisykles, maitinti beglobių kačių negalima, o sterilizuotas galima. Ar ne absurdas? Yra punktas, kad benames kates maitinti galima, jeigu tai susiję su jų populiacijos mažinimu, kitas punktas sako, kad jas maitinti griežtai draudžiama. Yra ir dar vienas punktas, sakantis, kad negalima gyvūno marinti badu. Visa tai, mano nuomone, prasilenkia su logika“, – aiškino V.Auškalnienė.
Svarbiau vaikai ar katės?
Šiais metais už gyvūnų šėrimą ne nustatytoje vietoje nubausti 6 žmonės.
„Sunku už rankos pagauti žmogų, kuris nusižengė taisyklėms, o liudininkų pasakojimai dažnai būna visiškai skirtingi“, – „15min“ sakė Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikauskas.
Bausti miesto gyventojus už tai, kad šie ne vietoje šeria gyvūnus, anot jo, nuspręsta dėl to, kad Vilniuje gyvenanti daugybė valkataujančių kačių ėmė kelti problemų.
„Būna, kad kuriame nors daugiabutyje gyvena senyva moteriškė, pas kurią paėsti atkeliauja kelios dešimtys kačių. Jos ne tik paėda, bet ir dergia vaikų smėlio dėžėje. Tai kas svarbiau, vaikų ar kačių gerovė? Tam ir buvo sugalvotos šios taisyklės, kad gyvūnai negadintų gyvenimo žmonėms“, – teigė M.Švaikauskas.
