– Vilniuje, V.Kudirkos (Savivaldybės) aikštėje nuo 18 iki 19 val.
– Kaune, Miesto sode nuo 17 iki 18 val.
***
Jau 13 metus iš eilės gruodžio 10-oji pasaulyje minima kaip gyvūnų teisių diena. Jos metu visi kviečiami skirti bent truputį laiko gyvūnų problemoms, pagalvoti apie savo elgesį su kitomis gyvomis būtybėmis ir pasvarstyti, ar nereikėtų kažko keisti.
Su gyvūnais dauguma iš mūsų susiduria mažiausiai keletą kartų per dieną. Gyvūnai būna čia pat mums pusryčiaujant, pietaujant ir vakarieniaujant. Jie keliauja kartu, kai išeiname pro duris, mes juos matome parduotuvėse, restoranuose... Praktiškai visur. Žinoma, dažniausiai tai nėra kvėpuojančios gyvos būtybės, o jau paverstos į maistą, avalynę, drabužius ar kitus kiekvieno naudojamus daiktus.
Ne paslaptis, kad mėsos, odinių batų ar kailinių negautume neatėmę gyvybės karvei, kiaulei ar lapei, tačiau daugumai žmonių tai tiesiog įprasti kasdieniški gaminiai, kurie su gyvūnais nesiejami ir apie tai daug negalvojama. Dar rečiau susimąstoma, ar toks žmonijos elgesys tinkamas. Galbūt mes galėtume gyventi kitaip, nesukeldami skausmo gyvūnams ir jų nežudydami? Apie tai ir kviečiama pagalvoti gyvūnų teisių dienos metu.
Didžioji dauguma žmonių sutinka, kad neturėtume be svarios priežasties gyvūnams sukelti skausmo ar juos žudyti. Tuo pat metu gyvūnai yra naudojami patiems įvairiausiems tikslams ir milžiniškais mastais. Per metus pasaulyje vien maistui nužudoma daugiau nei 58 milijardai sausumos gyvūnų. Tai 159 milijonai gyvūnų per dieną, 6,6 milijono per valandą, 110 000 per minutę arba kone 1850 kiekvieną sekundę.
Per metus pasaulyje vien maistui nužudoma daugiau nei 58 milijardai sausumos gyvūnų. Tai 159 milijonai gyvūnų per dieną, 6,6 milijono per valandą, 110 000 per minutę arba kone 1850 kiekvieną sekundę.Didžioji dauguma jų užauginami intensyviu būdu didelėse fermose ir iki skerdyklų gabenami ilgus atstumus. Kadangi gyvūnai auginami siekiant gauti kuo didesnį pelną ir tėra tik ekonominiai vienetai, jiems suteikiamos pačios paprasčiausios sąlygos. Labai dažnai gyvūnai negali patenkinti daugumos savo poreikių, gyvena apgailėtinomis sąlygomis, patiria skausmą.
Laukiniai gyvūnai taip pat neišvengia žmogaus rankos. Statistikos departamento duomenimis, vien Lietuvoje kasmet oficialiai sumedžiojama virš 110 000 gyvūnų, o didesnėse pasaulio šalyse šis skaičius gali išaugti ir kelis tūkstančius kartų (pavyzdžiui, JAV jis siekia 200 milijonų). Ne visi medžiojami gyvūnai miršta greitai. Nemaža dalis yra sužeidžiama ir kankinasi kelias valandas ar net dienas. Be medžioklės egzistuoja ir žvejyba, kurios aukomis tampa daugybė žuvų ir kitų smulkių vandens gyvių.
Milijonai gyvūnų visame pasaulyje naudojami medicininiams, produktų bandymams ar mokymo tikslams. Jie uždaromi ankštuose laboratorijų narvuose, užkrečiami ligomis, žalojami, nuodijami įvairiomis medžiagomis, švitinami radiacija ar patiria kitokį fizinį bei psichologinį poveikį. Jeigu gyvūnai nemiršta bandymo metu, jie nužudomi iš karto po jo arba paliekami kitiems kartams.
Daugybė gyvūnų naudojami ir žmonių linksmybėms. Kone kiekvienoje šalyje galime rasti zoologijos sodus, cirkus, delfinariumus, organizuojamas žirgų ar šunų lenktynes. Įvairiose valstybėse vykdomos gyvūnų kautynės, korida, rodeo ir kitokie „pasilinksminimai“. Šiems tikslams naudojami gyvūnai neturi laisvės patenkinti esminius savo poreikius ir dažnai kenčia dėl jiems nenatūralių sąlygų ar per didelių fizinių krūvių. Daugybė jų yra nužudomi vos tik liaujasi nešę pelną arba perduodami kitiems išnaudotojams.
Galiausiai milijonai gyvūnų yra nužudomi vien dėl mados. Pasaulyje kasmet gamtoje sugaunama arba ankštuose garduose užauginama apie 40 milijonų kailinių žvėrelių, kurie saugant jų kailį nužudomi dujomis arba elektros srove.
Kaip jau minėta, dauguma mūsų pasisako prieš bereikalingo skausmo gyvūnams sukėlimą ar jų žudymą. Tai reikštų, kad aprašyti milijardai kasmet nužudomų gyvūnų miršta tikrai dėl svarbių priežasčių ir mes neišvengiamai priversti tai daryti, nes neturime jokių alternatyvų. Bet ar tikrai taip? Ar mums būtini rūbai dėl kurių kažkas kentėjo? Ar mums neišvengiamai reikalingos pramogos, kuriuose gyvūnai per prievartą paverčiami linksmintojais? Argi mes neišgyventume be dar vienų kvepalų ar indų ploviklio, kurių gamintojai atlieka bandymus su triušiais ar pelėmis? Galiausiai, ar tikrai mes susirgtume ir numirtume, jeigu vietoje dešros pusryčiams suvalgytume grikių košės?
Kaskart susidūrę su gyvūnų naudojimu turėtume klausti, ar tikrai tai neišvengiama ir ar nėra jokio kito kelio pasiekti norimą rezultatą.Kad ir kaip žiūrėtume, nė vienoje iš šių situacijų gyvūnų naudojimas nėra būtinas ir priežastys glūdi tik madoje, tradicijose arba mūsų įpročiuose. Visa tai galima pakeisti, jeigu tik mes to norėsime, ir tam nereikia nieko ypatingo: nei daug pinigų, nei laiko, nei dalyvavimo vienos ar kitos organizacijos veikloje. Gyvūnai yra čia pat, aplink mus, kiekvieną dieną, todėl ir pokyčiai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai.
Kaskart susidūrę su gyvūnų naudojimu turėtume klausti, ar tikrai tai neišvengiama ir ar nėra jokio kito kelio pasiekti norimą rezultatą. Neretai alternatyvos taip pat yra čia pat, aplink mus, nesunkiai pasiekiamos ir draugiškesnės tiek gyvūnams, tiek ir mums patiems. Pabandykime jas atrasti ir paversti kasdienybe.
• Maistas – atraskite augalinę (veganišką) mitybą. Knygynuose ar internete galite rasti receptų knygų kaip gaminti pilnaverčius valgius be mėsos, kiaušinių ir pieno. Nebūtina mitybą pakeisti per naktį, galite atrasti naujus receptus ir skonius po truputį.
• Apranga – nepirkite kailinių ir ieškokite striukių be kailio papuošimų. Žvilgtelkite į batų etiketes ir vietoje odinių rinkitės medžiaginius arba pagamintus iš dirbtinės odos.
• Pramogos – leiskite laisvalaikį neremdami renginių, kuriuose naudojami gyvūnai. Verčiau stebėkite gyvūniją jiems natūralioje aplinkoje – renkite išvykas į gamtą, o su tolimų kraštų gyvūnais susipažinkite žiūrėdami dokumentinius filmus apie gamtą.
• Buities prekės – rinkitės gaminius, kurie nebuvo bandyti su gyvūnais. Ši informacija dažniausiai aiškiai užrašoma ant pakuotės.
