-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Jūrų muziejus paleido į jūrą du ruoniukus

Lietuvos jūrų muziejus pirmadienį, kiek prieš vidurdienį, grąžino Baltijai dvi pagydytas ruoniukes – Popkę ir Šmikę. Pavasariškai šviečiant saulei, gyvūnėliai mikliai, it būtų tik to ir telaukę, nėrė į baltaskares Baltijos bangas. Ruonės neatrodė išsigandusios ar nerimaujančios: kiek paišdykavusios priekrantės bangose, spėriai nunėrė tolyn.
Jūrų muziejaus darbuotojai į laisvę paleido du išslaugytus, praėjusiais metais Baltijos bangų į krantą išmestus, ruonius
Jūrų muziejaus darbuotojai į laisvę paleido du išslaugytus, praėjusiais metais Baltijos bangų į krantą išmestus, ruonius / A.Mažūno nuotr.

„Jos keliaus ten, kur yra jų brolių ir sesių bandos, – paaiškino Arūnas Grušas, Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas. – Prie Lietuvos pakrantės ruoniai negyvena, tik atmigruoja paskui čia plaukiančius žuvies būrius. O gausios jų kolonijos – prie Švedijos ar Estijos Saremos salų, tikėtina, kad mūsų augintinės link ten ir trauks.“

Šios dvi ruoniukės pateko į Lietuvos jūrų muziejų lygiai prieš metus, kai nusilpusios ir paliegusios buvo rastos Baltijos pakrantėje. Pernai iš viso Jūrų muziejuje buvo išslaugyti šeši ruoniai. Keturi sustiprėjo greičiau ir į jūrą buvo paleisti rudenį. O Popkei ir Šmikei reikėjo daugiau laiko jėgoms atgauti. Į muziejų jauniklės pateko sverdamos vos 12–13 kg, o dabar jos sveria 40–50 kg ir yra visiškai pasirengusios savarankiškam gyvenimui.

Paprastai ruonių jaunikliams, slaugomiems Jūrų muziejuje, vardai suteikiami pagal jų radimvietę, tačiau beveik per 30 ruoniukų globos metų buvo išnaudotas visas pajūrio vietovardžių arsenalas. Todėl šioms ruoniukėms smagius vardus pernai pasiūlė Klaipėdos vaikų lopšelio-darželio „Bitutė“ auklėtiniai.

„Vardai tikrai tiko, – šypsosi Arūnas Grušas. – Popkė, atvežta iš Monciškių pakrantės, buvo labai aktyvi, valgi, energinga, visą laiką ieškodama maisto norėjo ką nors čiulpti, kaip vaikas, ieškantis čiulptuko (popkės)“.

Arūnas Grušas gali papasakoti daugiau nei pusę šimto išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per buvo gydyta ir slaugyta. Didžioji dalis šių gyvūnų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams arba pasiliko Jūrų muziejuje.

Ruoniukais muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 Eur. Šiemet pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.

Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius