Po sėkmingos dviejų uogautojų gelbėjimo operacijos ir kinologas, ir jo ugdytinė atrodė apgailėtinai – iš miško jie išniro „pasipuošę" kibiais dagių ir varnalėšų žiedais, kurie skaudžiai gėlė šunelio kūną. Tačiau kinologas Dalius Valančiauskas ir jo Lota, nors ir pavargę po 10 kilometrų klampojimo pelke, buvo nusiteikę puikiai, savo pranešime rašo Šiaulių apskrities VPK. Gerą nuotaiką garantavo jų triūso vaisiai – dviejų moterų, trykštančių džiaugsmu, kad šaltą naktį nereikės drebėti gūdžioje pelkėje, euforija.
Policijos budėtojai 73 metų šiaulietės telefono skambučio sulaukė trečiadienį apie 19 val. Moteris pranešė, kad ji ryte su drauge automobiliu atvažiavo į Rėkyvos mišką spanguoliauti ir pasiklydo. Pagal jos pasakojimą pareigūnams pavyko nusistatyti apytikslę moterų palikto automobilio stovėjimo vietą.
Du policijos ekipažai su tarnybiniu šunimi atvyko į Šiaulių rajone esantį Vikurių kaimą ir, pakalbinę vienos sodybos gyventojus, surado jų paliktą automobilį. Taip sužinojo, kuria kryptimi moterys nuėjo į mišką. Apie 19.30 val. patruliai įžengė į mišką.
Tokios besidžiaugiančių žmonių euforijos man dar nėra tekę matyti, – pasakojo kinologas D.Valančiauskas.
Tamsos siena ir aplink telkšantys pelkės vandenys pareigūnų ir jų ištikimo belgų aviganio judėjimą darė problemišką. Vienas patrulių ekipažas nuėjo į vieną pusę, o Patrulių rinktinės mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis Ruslanas Popovas ir Kinologų būrio vyresnysis patrulis D.Valančiauskas su savo ugdytine Lota – į kitą.
Pareigūnai su moterimis palaikė ryšį telefonu ir vis teiravosi, ar jos girdi įjungtas automobilių sirenas, tačiau pasiklydėlės atsakė, kad kažkas lyg ir girdėti, tačiau garsas išsibarsto miške ir jos visai nesuvokia, iš kur jis sklinda. Patruliai moterų prašė nesiblaškyti ir iš vietos niekur nejudėti. D.Valančiauskas suprato, kad jo keturkojė užuodė žmogaus kvapą, nes nepaliaujamai pradėjo jį tempti viena kryptimi. Lota su didžiule jėga veržėsi pirmyn, tad pareigūnams teko bėgti paskui ją, saugantis kad neįkristų į pelkę. Po kokių 5 km maratono mišką skrodžiantis Lotos lojimas pranešė, kad ji pasiklydėles aptiko.
„Tokios besidžiaugiančių žmonių euforijos man dar nėra tekę matyti", – pasakojo D.Valančiauskas.
„Tuo ir motyvuoja mūsų, kinologų, darbas, kad žmones tenka gelbėti dažnai iš labai kritinės situacijos. Ir jei operacija sėkminga, tai teikia didelį džiaugsmą", – savo ugdytinės nuopelnais didžiavosi policijos pareigūnas.
Po šio džiaugsmo proveržio moterų ir pareigūnų laukė dar vienas netikėtumas, o Lotai teko nauja užduotis išvesti žmones iš miško, mat išsikrovė pareigūnus prie automobilio parvesti turėjusio navigacijos įrenginio maitinimo šaltinis. Be jo orientuotis miško tamsoje neįmanoma. Tada keturkojui vėl buvo duota užduotis ieškoti žmonių – policijos pareigūnų, kurie buvo nuėję kita kryptimi ir, sužinoję, kad moterys rastos, laukė ateinančių kolegų miško kirtavietėje. Lota su užduotimi susidorojo puikiai – brūzgynais nuklampoję dar penkis kilometrus pareigūnai ir moterys išvydo jų laukiantį policijos ekipažą.
„Ir tada pažvelgiau į Lotą. Jos visas kailis buvo padengtas dagių ir varnalėšų „sagomis", tik akys tarp jų žibėjo, – apie savo keturkoję bičiulę pasakojo kinologas D.Valančiauskas.
