Lietuvoje pernai nušauti gyvūnai pirmiausia tirti Lietuvoje, paskui – Švedijoje. Paaiškėjo, kad tai buvo išsigimę hibridai. Jie, priešingai nei įprasti vilkai, nesivaržydami eina į sodybas, pjauna gyvulius.
Genetiškai ištirti mūsų krašto vilkus buvo nutarta po 2009-ųjų vasaros, kai iš Šiaurės Lietuvos būdavo pranešama, jog vilkai atsėlindavo į miestelių centrus ir apėsdavo tiesiog bažnyčių pašonėje ar po gyvenamųjų namų langais besiganančius gyvulius. Buvo atvejų, kai po nakties žmonės rasdavo prie grandinių pririštų šunų galvas.
Iš viso Lietuvoje nušauta ir moksliniams tyrimams pristatyta 20 plėšrūnų. Iš pradžių šiuos gyvūnus tyrė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai, vėliau tyrimų ėmėsi jų kolegos iš Švedijos.Nuo vilkų dažniausiai kentėdavo rokiškėnai. Tuo metu Biržų, Kupiškio ir Pasvalio rajonų žmonės skųsdavosi susiduriantys su visiškai neprognozuojamais, neįprastos išvaizdos ir dydžio vilkais. Šių gyvūnų negąsdindavo nei įjungtos šviesos, nei orinių šautuvų šūviai. Vien Biržų rajono Vabalninko seniūnijos kaimuose žvėrys praėjusią vasarą suėdė 20 galvijų. Žinios apie vilkų siautėjimą taip pat sklido iš Žemaitijos – Rietavo ir Telšių.
Aplinkos ministerija pernai leido nušauti daugiau vilkų, nei galima pagal numatytas kvotas. Kelis leista sumedžioti net ne medžioklės sezonu. Iš viso Lietuvoje nušauta ir moksliniams tyrimams pristatyta 20 plėšrūnų. Iš pradžių šiuos gyvūnus tyrė Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai, vėliau tyrimų ėmėsi jų kolegos iš Švedijos.
Informaciją apie tyrimų rezultatus apibendrinantis Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius „Lietuvos žinioms“ patvirtino, jog tarp 20 tirtų vilkų būta hibridų. Tikslaus mišrūnų skaičiaus jis nenurodė, tik paaiškino, kad konkretūs duomenys bus paskelbti vėliau, kai specialistai pateiks išsamią tyrimų apskaitą.
Tačiau, kaip atskleidė S.Paltanavičius, atlikus tyrimus paaiškėjo, kad Lietuvoje sumedžioti vilkai turi šuns genetinių požymių. Tie genai gali išprovokuoti išskirtinį šių gyvūnų agresyvumą. Be to, tokie padarai nebijo žmonių, nevengia brautis į aptvertas teritorijas.
Vis dėlto, anot Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo, labiau negu žmonėms vilkų išsigimimas kenkia patiems žvėrims, jų rūšiai. „Jeigu gyvūno rūšis negryna, o gamtoje to apskritai neturėtų būti, tokio nesaugo ir įstatymas. Tai reiškia, kad gali tekti reguliuoti jų populiaciją“, – pabrėžė S.Paltanavičius.
Per vilkų medžioklės sezoną, trunkantį nuo gruodžio iki balandžio, dabar leidžiama sumedžioti 30 šių plėšrūnų.
