Gamtosaugininkai vasaros pradžioje iš netinkamose vietose padėtų balinių vėžlių dėčių surinko pražūčiai pasmerktus kiaušinius ir perdavė juos Lietuvos zoologijos sodui dirbtinei inkubacijai. Tokiu būdu jau išsirito net 40 balinių vėžlių jauniklių.
Balinių vėžlių kiaušinius gamtosaugininkai surinko iš keturių skirtingų vietovių pietų Lietuvoje, iš ariamuose laukuose bei ant žvyrkelių ir pakelėse aptiktų dėčių. Iš viso surinkti ir zoologijos sodui perduoti 47 kiaušiniai.
„Vėžlių patelės, nerasdamos tinkamų vietų kiaušiniams dėti, neretai tam pasirenka nesaugias vietas. Kai kuriuos kiaušinius aptikome ant važiuojamosios kelio dalies. Tikimybė, kad vėžliukai iš jų išsiris ir išgyvens natūraliomis sąlygomis, buvo itin maža,“ – sako Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė.
„Rezultatai išties džiugina, nes iš keturiasdešimt septynių kiaušinių, kuriuos mums perdavė fondo darbuotojai, išsirito net keturiasdešimt jauniklių, šeši kiaušiniai buvo neapvaisinti, o vienas embrionas žuvęs. Praėjus mėnesiui po išsiritimo visi vėžlių jaunikliai yra sveiki, aktyvūs. Jie kasdien šeriami pagal paruoštą racioną,“ – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Alma Pikūnienė.
Jaunikliai zoologijos sode specialiai jiems įrengtuose aptvaruose su kūdromis bus auginami iki trejų metų amžiaus, tada po adaptacijos išleidžiami į gimtąsias vietas, taip atkuriant mažas ir išnykusias šių roplių populiacijas. Kaip sėkmingai inkubuoti balinių vėžlių kiaušinius ir auginti jauniklius patirties buvo semtasi iš panašius projektus vykdančių organizacijų Vokietijoje.
Baliniai vėžliai, dažnai vadinami geležinėmis varlėmis, yra labai reta ir visose Europos Sąjungos šalyse itin saugoma roplių rūšis. Per Lietuvą praeina šiauriausia šių šarvuočių paplitimo riba, bet koks žymesnis aplinkos sąlygų pokytis gali nulemti pastarųjų išnykimą. Baliniai vėžliai gyvena kūdrose, sekliuose ežeruose, durpingose balose.
Skaičiuojama, kad mūsų šalyje gyvena apie 300 jų individų. Nors pavienės šių roplių radimvietės žinomos visoje šalies teritorijoje, gausiausiai jie aptinkami Lazdijų rajone. Pastaruoju metu pranešimų apie šiose vietovėse pastebėtus gyvūnus padaugėjo, tačiau, manoma, kad tai laikinas reiškinys dėl gausesnių nei įprasta kritulių ir padaugėjusių šlapynių. Balinių vėžlių populiacijos vis dar išlieka pažeidžiamos, nes yra itin mažos ir atskirtos viena nuo kitos. Pagrindinė šių gyvūnų nykimo priežastis yra tinkamų buveinių trūkumas.
„Vėžliai mūsų šalyje nyksta daugiausia dėl apleistų ir netvarkomų žemių. Kiaušinius jie deda reta augmenija apžėlusiuose, smėlėtuose, saulės įšildytuose šlaituose. Nešienaujamose ir neganomose pievose žolės trukdo saulei įšildyti viršutinį dirvos sluoksnį, o šių šaltakraujų gyvūnų kiaušiniams gyvybiškai svarbu gauti pakankamą saulės energijos kiekį. Be to, šlaitai apauga pušų savaiminiais ūgliais arba būna dirbtinai apželdinami mišku ir dėl saulės stokos taip pat tampa visiškai nebetinkami lizdavietėms.
Trūkstant tinkamų šlaitų, vėžliai deda kiaušinius kitose saulės įšildomose vietose, pavyzdžiui, užkasa ant žvyrkelių. Taip pat neretai kiaušinių išėjusias dėti pateles gyventojai parsineša namo, kur dėl pasikeitusių sąlygų pastarosios tiesiog neišgyvena,“ – apie balinių vėžlių nykimo priežastis pasakoja Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialistė D.Bastytė.
Balinių vėžlių kiaušinių surinkimas iš netinkamose vietose aptinkamų lizdaviečių yra tik viena iš daugelio priemonių, kurias, siekiant išsaugoti balinių vėžlių populiaciją mūsų šalyje, įgyvendina Lietuvos gamtos fondas. Šiuo tikslu pietų Lietuvoje taip pat kasami vandens telkiniai, tvarkomi baliniams vėžliams kiaušiniams dėti tinkami šlaitai, vėžlių lizdavietės saugomos nuo plėšrūnų.
