Kovo pirmąją savaitę pasirodė ir pirmieji dirviniai vieversiai, pempės, karveliai uldukai, baltieji gandrai, o pajūryje ir Nemuno deltoje – įvairių rūšių žąsys bei gulbės, didieji kormoranai, pilkieji garniai ir kiti vandens paukščiai. Ornitologus stebino tik stipriai vėluojantys varnėnai, paprastieji suopiai, strazdai. Nors, savo ruožtu, be ankstyvo baltųjų gandrų atskridimo, užregistruoti neįprastai ankstyvi baltųjų kielių bei nendrinių startų stebėjimo atvejai.
Vėliau atšalę orai pristabdė paukščių traukimo eigą. Tačiau pavieniai migrantai ir toliau buvo registruojami, ypač pajūrio ir pietų Lietuvos rajonuose. Ypatingo dėmesio verti baltieji gandrai, kurie jau registruoti visuose šalies regionuose, o pavieniai paukščiai apsistojo senuose lizduose.
Paukščių neatbaidė storas sniego sluoksnis, o maisto, matyt, jiems teks ieškoti tik atvirų upelių pakrantėse. Ornitologai ragina pirmą kartą šiais metais pastebėjus baltuosius gandrus, registruoti juos „Gyvojo pavasario svetainėje“ www.springalive.net.
Be gandrų, Lietuvos ornitologų draugija (LOD) jau suregistravo virš trisdešimt atskridusių paukščių rūšių. Be vis dar nuo žiemos pasilikusių svirbelių, juodgalvių sniegenų ir sniegstarčių bei ankstyvų baltųjų kielių ir nendrinių startų, verta paminėti smailiauodeges antis, ilgasnapes višteles, jau daug kur pastebėtas pempes ir pilkąsias gerves.
Ornitologų jau nebestebina įvairių zylių, abiejų žvirblių rūšių, žaliukių, bukučių, lipučių giesmės, karvelių keršulių tuoktuvių skrydžiai. Kovai, pilkosios varnos tvarko lizdus, o krankliai jau peri. Taigi pavasaris, nors ir šaltas bei vėluojantis, užima savo pozicijas.
