Milda, aprengta natūraliais kailiniais, sėdėjo narvelyje, iš kurio buvo ištempta ir nuskusta plikai. „Visų gyvūnų, kurie kenčia fermose, niekas neklausia, ar jie nori prarasti savo kailį ir mirti. Mano plaukai nėra kažkas tokio, kas neataugs. Tai ne kailis, kurį prarado gyvūnas ir jis niekada nebebus gyvas. Man plaukai nėra svarbiau nei gyvūnų gyvybės“, – kalbėjo sušalusi mergina po to, kai liko be plaukų.
Ji tvirtino, kad tokiu veiksmu norisi atkreipti žmonių dėmesį į kailių pramonės žiaurumą. „Tai tarsi metafora apie viso gyvūno kailio praradimą. Jeigu tai paveiks bent vieną žmogų, tai bus labai gerai. Praėjusios mūsų akcijos yra paveikusios kai kuriuos žmones. Pavyzdžiui, kailinius, kuriuos gavome, atidavė žmonės, nusprendę, kad jie nebenori remti kailių pramonės. Geriau atiduoti kailinius mums, kad paveiktume kitus žmones“, – sakė akcijos dalyvė Milda.
Mano plaukai nėra kažkas tokio, kas neataugs. Tai ne kailis, kurį prarado gyvūnas ir jis niekada nebebus gyvas. Man plaukai nėra svarbiau nei gyvūnų gyvybės, – kalbėjo Milda.
Tai ne pirmasis toks protestas prieš kailių pramonę, panašus surengtas ir pernai. Tačiau šiemet organizatoriai sako nutarę pasirinkti kiek kitokį formatą – šokiruojantį performansą. Vienas iš akcijos dalyvių įkūnijo kailių pramonės aukas, kiti – kailių fermų darbuotojus.
Anot vienos iš akcijos organizatorių, asociacijos „Už gyvūnų teises“ vadovės Aušrinės Skirmantės, dažnai viešos akcijos apsiribodavo taikiu protestavimu laikant plakatus ir informacinių lankstinukų dalinimu, tačiau šį kartą norėta labiau atkreipti visuomenės dėmesį. Todėl šįkart peržengti tradicinio protesto rėmai.
Jos teigimu, kailių ūkiuose žvėreliai auginami itin blogomis sąlygomis: nėra pakankamai erdvės judėjimui, dažnai trūksta vandens ir maisto, natūralios šviesos.
„Mūsų asociacijos tikslas – per edukaciją bei dialogą su visuomene siekti, kad kailiniai ir kitos aprangos detalės iš kailių būtų laikomi ne prabangiais aksesuarais, o gėdingu elgesiu, kai kančios ir mirties atributai tampa stiliaus dalimi. Taip pat svarbu, kad būtų sugriežtinti arba pakeisti įstatymai, reglamentuojantys kailių fermų veiklą, gyvūnų laikymo sąlygas. Ilgailaikis mūsų tikslas yra pasiekti, kad kailių fermos Lietuvoje būtų uždraustos“, – tvirtino asociacijos vadovė.
A.Skirmantė įsitikinusi, kad pasaulyje yra pagaminta pakankamai daug natūralaus ir sintetinio pluošto audinių, kuriais galima rengtis. „Kailiniai tikra nėra būtini tokiomis sąlygomis, kokiomis gyvename šiomis dienomis“, – įsitikinusi mergina.
Gyvūnų teisių gynėjai teigia, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Austrija ir Kroatija, yra uždraudusios kailių fermas, Belgija, Olandija ir Airija planuoja prisijungti prie šio draudimo. Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, Švedijoje yra įvesti draudimai auginti tam tikras gyvūnų rūšis dėl kailių arba sukurti gyvūnų gerovės aktai, kurių beveik neįmanoma įgyvendinti kailių fermose (pavyzdžiui, galimybė audinėms plaukioti vandenyje).
O tai yra priežastis, pasak A.Skirmantės, kodėl kailių pramonės atstovai ieško nišų Rytų Europoje, Rusijoje ir Kinijoje, kur gyvūnų gerovės įstatymai nesaugo gyvūnų. Net 65 proc. visų pasaulio kailių fermų yra įsikūrusios Rytų ir Šiaurės Europoje. Lietuvoje egzistuoja apie 40 stambių kailių ūkių, tačiau kasmet jie auga ir plečiasi.