Į biblioteką po dešimties metų pertraukos H.Vaitiekūnas grįžo ne dėl grožinės literatūros ar meilės romanų.
„Grožinei literatūrai neturiu laiko, nors reikėtų jo rasti. Aš girdžiu ir Knygų mugėje matau, kad yra naujų užsienio, Lietuvos rašytojų, reikėtų paskaityti jų kūrybos... – garsiai svarstė žinomas vyras. – Prieš 20 metų bibliotekose lankydavausi kasdien, o dabar vėl prispaudė būtinybė, nes pradėjau dėstyti Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje. Studentai eina į barą alaus, o Vaitiekūnas – į biblioteką. Jau tapau nuolatiniu skaitytoju. Prisiminė mane kai kurios bibliotekininkės iš anų laikų, sakė: „Gražu, kad sugrįžta tie patys skaitytojai“.“
Būtent dėl pedagoginio darbo visos neseniai perskaitytos ar skaitomos H.Vaitiekūno knygos yra susijusios su reklama.
„Dabar bibliotekose ieškau specialios literatūros apie reklamą. Man su anglų kalba yra sunkiau, bet rusai išverčia nemažai gerų angliškų, prancūziškų knygų, todėl pavyksta rasti gerų leidinių. Kita vertus, dar didesnį pasirinkimą siūlo elektroninė bibliotekininkystė – mano laikais to nebuvo. Dar ne taip seniai tapau aktyvus skaitytojas, todėl ne viską spėjau ištyrinėti – bet tikrai tai padarysiu“, – naujais atradimais bibliotekose džiaugėsi televizijos laidų vedėjas, kuris pats per 17 studijavimo metų yra baigęs du bibliotekininkės kursus.
H.Vaitiekūnas apgailestavo, kad šiais laikais lankytis bibliotekose tapo lyg ir nemadinga.
„Žmonės įsivaizduoja, kad jei nusipirks knygą, taps aukštesnės visuomenės nariais? Juk dažnai ta nupirkta knyga net nebūna atversta arba ją perskaito tik vienas žmogus. Vargiai anūkams reikės to, ką senelis skaito – nebent kaip archyvinės retenybės, – sakė žurnalistas. – Aš ne kartą iš bibliotekos esu parsinešęs žaviai atrodžiusių knygų, kurios pasirodė man visiškai netinkamos – aš jas tiesiog sugrąžinau ir pakeičiau kitomis. O jei būčiau nusipirkęs, tai jos būtų pasmerktos iki mano mirties gulėti lentynoje...“
Anot jo, dabar išpopuliarėjo kitas knygų skaitymo būdas – kasdien lankantis knygynuose.
„Tie žmonės, kurie neturi pinigų, bet domisi literatūra, jos naujienomis – eina ir skaito knygynuose. Aš iš matymo pažįstu tokių žmonių, kurie kasdien ateina ir perskaito 15-20 puslapių, o kitą dieną vėl ateina. Gal taip vyksta dėl to, kad dabar yra tokių knygynų, kuriuose gali nusipirkti kavos, atsisėsti ir skaityti“, – garsiai mąstė žurnalistas.
Paklaustas, ar nenorėtų bibliotekų ar knygynų lentynose išvysti knygų apie save, H.Vaitiekūnas atskleidė, kad yra gavęs dviejų leidyklų pasiūlymus.
„Jau esu gavęs pasiūlymų iš dviejų leidyklų, nuo kurių dabar slapstausi, nes jau baigėsi sutarti terminai. Tiesa, tai neturėjo būti knygos apie mane, bet – mano knygos. Sakiau, kad man biografijos nereikia, bet norėčiau perduoti gyvenimo patirtį – deja, kol kas tam nerandu laiko. Jau bijau ką nors ir žadėti – galiu ir nesuspėti, – šypsojosi darbuose paskendęs vyras. – Toks jau keistas dalykas nutiko mano gyvenime – draugai eina į pensiją ir guli ant pečiaus, o aš esu užsikrovęs tūkstančius darbų ir tik dabar pradedu gyventi...“
