Tekstilės dailininkas J. Balčikonis gimė Giedraitinėje, Ramygalos vlsč., Panevėžio r. 1944 m. baigė Ramygalos vidurinę mokyklą, 1950 m. – Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Nuo 1949 m. ten pat dirbo dėstytoju. 1951–1989 m. buvo Lietuvos dailės instituto Tekstilės katedros vedėjas, nuo 1972 m. – profesorius. Dailininko kūrybinė veikla – gobelenai, rištiniai kilimai, dekoratyviniai audiniai, mišrios technikos kompozicijos. Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo kurti batikos technika. Parengė tautinių drabužių eskizų 1955 m. ir 1960 m. „Dainų“ švenčių dalyviams. Knygų „Liaudies menas. Audiniai“ ( I d. 1957; II d. 1962), „Audinių raštai“ (1961), „Juostos“ (1969), „Tautiniai drabužiai“ (1970) ir kt. autorius. Nuo 1947 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje: Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Baltarusijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, JAV, Kanadoje, Indijoje, Egipte. Su Juozo Balčikonio vardu susiję kone visi reikšmingiausi XX a. lietuvių tekstilės raidos faktai, – dailininkas pedagogine, organizacine ir kūrybine veikla daug prisidėjo prie lietuvių tekstilės mokyklos formavimo. J. Balčikonis yra apdovanotas Valstybinės premija, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000) ir LDK Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2001).
Dailininkas pašarvotas Ritualinių paslaugų rūmuose, IV salėje
(Olandų g. 22, Vilnius)
Atsisveikinimas gruodžio 21 d. nuo 17 val.
Velionis išnešamas gruodžio 22 d. 14 val.
Šv. Mišios už dailininką aukojamos gruodžio 22 d. 7.30 val.
Vilniaus Bernardinų bažnyčioje
Laidotuvės Antakalnio kapinėse
