„Prieš tai nebuvau šokęs niekur. Net į diskoteką nebuvau ėjęs. Nežinau, kas man pasidarė. Tiesiog vieną kartą pamačiau ir supratau, kad noriu pabandyti šitą šokį: visi žmonės šypsosi, muzika smagi – pakerėjo iš pirmo karto. Po to, kai pradėjau šokti, vis labiau į tai nikau“, – laidoje „Jaunas ir talentingas“ pasakojo M.Bikauskas.
Pasak jo, norint tapti lindihopo šokių mokytoju, reikia išskirtinio talento. „Talentas yra kokios nors veiklos pateikimas taip, kaip kitas negali to pateikti, – sako M.Bikauskas. – Apskritai, kad būtum mokytoju, reikia talento. Atsistojęs prieš minią žmonių, tu juos kuo nors turi sudominti. Daug mano pažįstamų bandė mokytojauti, bet jiems nelabai pavyksta. Turi turėti šarmo, talento sudominti publiką ir minimalių pedagogikos žinių. Jų aš niekur nesimokiau, bet tai yra išmokstama natūraliai“, – pasakojo M.Bikauskas.
Šypsena arba pinigai
Lindihopo mokytojas sako dažniausiai padarantis sprendimus per daug nepagalvojęs apie pasekmes. Taip atsitiko ir su lindihopu – jis nesvarstė, ar tai perspektyvi, pinigus nešanti veikla.
Prieš tai nebuvau šokęs niekur. Net į diskoteką nebuvau ėjęs. Nežinau, kas man pasidarė. Tiesiog vieną kartą pamačiau ir supratau, kad noriu pabandyti šitą šokį.
„Tikrai žinau ir mano visi kolegos, kurie keliauja ir moko lindihopo, žino, kad mes namų nepasistatysime. Jeigu norėtume pasistatyti namą, turėti prabangią mašiną, tikrai šokėjais nebūtume, bet, kiek žinau, dar kol kas nė vienas nemetė karjeros, nes reikia ką nors aukoti. Arba nori didelio namo ir prabangios mašinos, arba šypsotis kiekvieną dieną ir netrūnyti biure“, – kalba šokėjas ir muzikantas.
Jo įsitikinimu, dirbti biure ir šypsotis kiekvieną dieną yra nesuderinama.
Žibančios akys
M.Bikauskas prisipažįsta, kad jo mylimas darbas turi ir minusų, netgi kenkia jo sveikatai, bet vaikinas vis tiek šoka – jam tai sukelia daug džiaugsmo.
„Aš žinau, kad vieną dieną gali būti taip, kad aš nebepaeisu. Kadangi lindihopo šokyje yra akrobatikos, jis yra gana pavojingas. Jau ir dabar, nors šoku dar nedaug, man sveikatai atsiliepia. Žinau, kad vieną dieną aš tiesiog nebegalėsiu šokti. Turiu tokį planą B – džiazo muziką, kuri man suteikia panašiai daug laimės“, – atskleidė pašnekovas.
Jam, kaip mokytojui, didžiausią džiaugsmą teikia žibančios mokinių akys: „Kai po daug bandymų jie padaro judesį, kuris pavyksta, jų šypsena ir žibančios akys man yra didžiausias džiaugsmas.“
Svarbiausia nebijoti
M.Bikausko teigimu, žmonės, nežinantys, kas yra jų pašaukimas, kokią profesiją pasirinkti, pirmiausia turėtų nebijoti.
Reikia nebijoti radikalių pokyčių, baisių sprendimų. Jeigu tu bijosi, nieko naujo nepabandysi. Pats svarbiausias dalykas: jeigu neišeina, nemesti.
„Reikia nebijoti radikalių pokyčių, baisių sprendimų. Jeigu tu bijosi, nieko naujo nepabandysi. Pats svarbiausias dalykas: jeigu neišeina, nemesti“, – patarė šokėjas.
Dėl savo mėgstamo darbo, M.Bikausko teigimu, pirmiausia reikia būti pasiryžusiems paaukoti laiką: „Svarbiausia nepaaukoti šeimos, draugų. Veiklos ateina ir išeina, o draugai ir šeima bus visą laiką.“
Lindihopas − afroamerikiečių šokis, pasirodęs Niujorke XX amžiaus 3-čio dešimtmečio pabaigoje. Po 20–30 metų, pasikeitus muzikos stiliams, šis šokis buvo pamirštas. XX amžiaus 8-to dešimtmečio pradžioje lindihopas atgimė ir nuo to laiko jį šoka visame pasaulyje.
