Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

70 tūkst. litų jau suvalgęs filmo scenarijus „Salomėja Nėris“ virto „Demonų amžiumi“: poetės vardas pakeistas, likimas – nelabai

Salomėja Nėris
Salomėja Nėris
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Rusijos agresiją, neteisėtą referendumą ir karinę intervenciją į Krymą stebintys lietuviai dar kartą perkainoja vertybes ir atidžiau stebi tai, kas vyksta Lietuvoje. Lietuvos kino centras (LKC), skirstantis lėšas kino projektams, nusprendė valstybės pinigų atseikėti Jono Vaitkaus režisuojamam vaidybiniam pilnametražiam filmui „Salomėja Nėris“. Poetė S.Nėris 1940 metais kolaboravo su okupantais ir važiavo į Maskvą parvežti „Stalino saulės“, per trumpą laiką parašė aistringas poemas apie Leniną ir Staliną.

Parengiamiesiems filmo darbams jau atriekta daugiau nei 70 tūkst. litų. Iš viso filmo kūrėjai skaičiuoja, kad planuojamas jo biudžetas pareikalautų 2,5 mln. litų. Iš LKC prašyta 1,8 mln. litų.
      
Ne asmenybės, o konteksto pristatymas

LKC direktorius Rolandas Kvietkauskas sakė, kad šiemet filmo kūrėjai buvo pateikę paraišką gamybos etapui finansuoti, tačiau, Kino tarybos nuomone, tam dar per anksti – prieš tai reikia tobulinti patį scenarijų.

Tačiau tai, kad šiemet projektas nebuvo finansuotas, nebūtinai reiškia, kad jo vykdytojai toliau nedirbs prie sumanymo.

„Tačiau tai, kad šiemet projektas nebuvo finansuotas, nebūtinai reiškia, kad jo vykdytojai toliau nedirbs prie sumanymo“, – pažymėjo R.Kvietkauskas, leisdamas suprasti, kad pateikus patobulintą scenarijų kūrėjai galėtų vėl pretenduoti į milijoninę valstybės paramą.

R.Kvietkauskas priminė, kad režisieriaus J.Vaitkaus filmas būtų ne dokumentinis, o vaidybinis, todėl nereikėtų įsivaizduoti, kad tai bus pasakojimas apie vieną kontroversišką istorinę asmenybę ir jos gyvenimą.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rolandas Kvietkauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Rolandas Kvietkauskas

„Tai labiau istorinių lūžių konteksto pristatymas. Juk žinome daugybę istorinių filmų apie įvairias asmenybes, nebūtinai sutinkant su jų požiūriais. Ideologiškai orientuotas ar kryptingai sumanytas filmas prarastų savo, kaip meno kūrinio, vertę. Geriausiai savo sumanymą galėtų pakomentuoti scenarijaus autorius Saulius Šaltenis, kurį nežinau kas galėtų apkaltinti vienpusišku požiūriu į mūsų istoriją ir nepriklausomybę. Tai yra vienas iš motyvų manyti, kad galėtų gimti įdomus filmas, atspindintis laikotarpį, kuris mums labai skausmingas, tačiau labai svarbus artikuliuoti, žinoti ir susipažinti tiems, kurie menkai prisimena ar neteikia reikšmės“, – kalbėjo R.Kvietkauskas.

Scenarijuje nėra nei vardo, nei šalies

R.Kvietkauskas apgailestavo, kad šiandien Lietuvos kine trūksta istorinių filmų. „Šiandien esant dabartinei aplinkai, ko gero, būtų sunku pasakyti, kad kalbėti apie istorinius 1940 metų lūžius Lietuvoje nereikalinga“, – svarstė LKC vadovas.

Jei jau kalbame apie Salomėją Nėrį, tai ji buvo šiurpiai talentinga, bet ir jos klaidos yra šiurpios, nors, kaip minėjau, scenarijus ne apie tai.

Be to, jis atkreipė dėmesį, kad kūrėjams prašant lėšų parengiamiesiems darbams ir pavadinimas „Salomėja Nėris“, matyt, buvo darbinis, nes šiemet teikiant paraišką finansuoti pačią filmo gamybą projektas vadinosi „Demonų amžius“.

Būtent taip vadinsis knygynuose netrukus pasirodysiantis S.Šaltenio romanas, pagal kurį ir ketinama statyti filmą.

Portalo 15min.lt kalbintas rašytojas pasakojo, kad nei knygoje, nei filmo scenarijuje Salomėjos Nėries vardas net nėra paminėtas. Neįvardijama ir šalis, kurioje herojė gyvena.  

Pasakojama apie menininkę, poetę Juditą, gyvenančią laikais, kuriuos S.Šaltenis apibūdina kaip demonų amžių.     

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Saulius Šaltenis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Saulius Šaltenis

„Juditos istorija galėtų būti pritaikoma visoms Rytų ir Vidurio Europos šalims, kurios patyrė okupacijas, aneksijas, užkariavimus, išvadavimus ir t.t. Tai – pasakojimas apie tai, kaip menininkai buvo laužomi, kaip jie kolaboravo. Latviai tame pasakojime atpažins saviškius menininkus, lietuviai galbūt įžvelgs panašumų į Salomėją Nėrį“, – aiškino S.Šaltenis.

Jis sakė nekėlęs sau uždavinio nei ką nors reabilituoti, nei smerkti.

„Aš – ne teisėjas, o pasakotojas. Tik bandau atskleisti, kas vyko žmonių sielose – kokie lūžiai, kokie perversmai. Jei jau kalbame apie Salomėją Nėrį, tai ji buvo šiurpiai talentinga, bet ir jos klaidos yra šiurpios, nors, kaip minėjau, scenarijus ne apie tai“, – tikino S.Šaltenis.

Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min