Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Festivalio „Nepatogus kinas“ urbanistinėje programoje – idėjos Vilniui

Kadras iš filmo „Detropia“
Tony Hardmon nuotr. / Kadras is filmo DETROPIA
Šaltinis: 15min
0
A A

Artėjančio tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programoje šiemet pristatoma speciali dokumentinių filmų programa „Urbanistinės istorijos“. Penkiuose dokumentiniuose filmuose bus pasakojamos sėkmingos ir nevykusios įvairių pasaulio miestų vystymosi istorijos. Jų pavyzdžiu diskusijose bus bandoma įminti laimingo miesto paslaptį.

„Miestų istorijos – įdomios ir aktualios. Daugelis turime savo miesto viziją, o urbanistiniai procesai tiesiogiai veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimo kokybę. Atrinkome penkis dokumentinius filmus, skirtingus savo kino kalba ir paliečiančius įvairius urbanizmo temos aspektus, kuriuos galime pritaikyti ir Lietuvos miestams“, – teigia Gediminas Andriukaitis, vienas iš festivalio organizatorių.

Įkvepiančios skandinavų idėjos Vilniui

Pirmasis šios programos filmų – „Žmogaus mastelis“ („The Human Scale“) – žiūrovus pakvies į diskusiją apie Vilniaus miestą. Janas Gehlas, vienas garsiausių Danijos architektų–urbanistų, daugiau kaip 40 metų studijuoja žmogaus „gyvenimą tarp pastatų“. Šiai studijai jį įkvėpė pirmiausia domėjimasis žmogumi, o ne architektūra. Kaip žmonės gyvena miestuose? Kaip naudojasi gatvėmis, parkais? Kur jie eina ar važiuoja, susitinka, ilsisi? J. Gehlas atliko daugybę studijų apie tai, kiek konkrečiame mieste viena ar kita gatve per parą praeina žmonių, kiek iš jų važiuoja automobiliais ar dviračiais, kokį procentą gatvės ploto gauna tam tikra eismo dalyvių grupė. Pirmųjų studijų, prieš 40 metų atliktų Italijoje, rezultatai įkvėpė urbanistinį Kopenhagos miesto planavimą. Tęstiniai tyrimai ir pažangios architekto idėjos padarė įtaką perplanuojant parkus, skverus, viešąsias erdves bei kuriant pėsčiųjų ir dviračių takų tinklus daugelyje pasaulio miestų.

Kadras iš filmo „The human scale“
Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „The human scale“

„Šis filmas žiūrovams sukels daug minčių ir įkvėpimo. Esu vilnietis, kaip ir kiti vilniečiai noriu, kad tai būtų miestas, kuriame kiekvienas jaustųsi gerai. Jano Gehlo idėjos labai suintrigavo, jos gali būti itin aktualios Vilniui, kuris šiandien patenka į labiausiai motorizuotų Europos miestų dešimtuką. Po filmo vyksiančioje diskusijoje kviesime visus prisijungti, dalintis idėjomis. Tikiu, jog šio architekto patirtis ir patarimai prisidės prie netolimos laimingo Vilniaus ateities kūrimo“, – pasirinkimą aiškino G. Andriukaitis.

Apie gyvenimą aukščiausiame pasaulio skvote pasakos režisierius

Nors butas didmiesčio centre stovinčiame dangoraižyje galėtų būti laikomas prestižiniu, filmas „Griuvėsiai“ („Ruina“) ketina paneigti šį stereotipą. Venesuelos sostinėje Karakase stovintis „Davido bokštas“ turėjo tapti Karakaso finansinio centro puošmena, tačiau 1994 metų bankų finansinė krizė lėmė, jog dangoraižis taip ir liko neužbaigtas. Mieste itin trūkstant įperkamo gyvenamojo būsto, vietos gyventojai nusprendė patys ieškoti sprendimų. 2007 metais jame apsigyveno pirmieji gyventojai ir „Davido bokštas“ tapo aukščiausiu pasaulyje skvotu. Filmą pristatys ir įspūdžiais dalinsis jo režisierius Markus Lenz, atvykstantis į festivalį iš Vokietijos.

 “Bosanova” nuotr./Režisierius Markus Lenz
Nepatogaus kino archyvo nuotr../Režisierius Markus Lenz

Didžiausios pasaulio miestų klaidos ir sėkmės istorijos

Kiti programos filmai leis žiūrovams pakeliauti po visą pasaulį – nuo skolose skęstančio Detroito miesto Jungtinėse Amerikos Valstijose iki ekomiesto idėjų įgyvendinimo Kinijoje. Juose keliami klausimai, aktualūs kiekvienam miesto gyventojui: kaip planuojant miesto plėtrą galima spręsti socialines problemas arba atvirkščiai – jas sukurti? Koks turėtų būti miestas, kuriame gyventi gera?

Programą „Urbanistinės istorijos“ pristatančio rėmėjo – projekto „Koriai“ – atstovų teigimu, viešojoje erdvėje trūksta diskusijų apie Vilniaus urbanistikos kaitą. „Per dešimtmetį didelė dalis miesto gyventojų, ypač jaunų šeimų, išsikėlė į naujos statybos rajonus atokiau nuo centro. Tuo tarpu miesto centrinės dalies rajonų, kuriuose buvo sutelkta reikiama infrastruktūra (darželiai, mokyklos ir kt.), populiacija sensta. Ši kaita daro didžiulę įtaką miestiečių kasdienybei. Užtenka kas rytą pažvelgti į milžiniškus transporto kamščius, kuriuose laiką gaišta iš miesto pakraščio į centrą važiuojantys vilniečiai“, – teigia „Korių“ projekto atstovas Laurynas Mituzas.

Kadras iš filmo „Griuvėsiai“
Nepatogaus kino archyvo nuotr./Kadras iš filmo „Griuvėsiai“

Pasak jo, planuojant gyvenamąsias erdves būtina galvoti apie miesto viziją ir matyti platesnį kontekstą. „Šiandien nekilnojamasis turtas negali būti matuojamas vien kaina į kvadratinį metrą. Reikia vertinti miesto plėtros planus, infrastruktūrą, supančią aplinką ir tai, kaip šių veiksnių visumą užtikrins gyvenimo kokybę ateityje“, – papildo Skanseno rajone butus statančios bendrovės atstovas L. Mituzas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min