Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jaunieji kino kūrėjai: Lietuvos kinas juda į priekį

Režisierė Lina Lužytė
Asmeninio albumo nuotr. / Režisierė Lina Lužytė
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Didieji Lietuvos kino teatrai projekto ,,Kinas@trumpai.com“ autorių iniciatyva pirmą kartą į savo repertuarus įtraukė keturis trumpametražius jaunųjų Lietuvos režisierių filmus. Tarp jų – Mindaugo Sruogiaus ,,Savižudis“, „Sidabrinės Gervės“ apdovanojimuose pripažintas geriausiu studentų darbu, ir Linos Lužytės filmas ,,Jau puiku, tik dar šiek tiek“, ką tik Baku tarptautiniame studentų filmų festivalyje START („STudent ART") pelnęs pagrindinį „Grand Prix“ prizą. Lina ir Mindaugas pasidalijo mintimis apie kiną, kūrybą ir idėjas.

Kokią istoriją pasakoja tavo filmas, rodomas ,,kinas@trumpai.com”?

L.L: ,,Jau puiku, tik dar šiek tiek“ istorija vyksta pirmaisiais Lietuvos Nepriklausomybės metais. Filmas pasakoja apie šiandieną, šiandienos žmones, vertybes ar jų nebuvimą, apie žmonių norą atrodyti geresniais nei iš tiesų yra.

M.S: ,,Savižudis“ pasakoja apie savižudį ir pakelės baro padavėją, kurie, filmui pasibaigus, turbūt ilgai ir laimingai gyveno ...

Kodėl filmo istorija būtent tokia?

M.S: Nes tokią ją parašė Charles Bukowski. ,,Savižudis“ yra mano trečio kurso darbas, kurio užduotis – literatūros kūrinio ekranizacija.

L.L: Mano filmas – satyra. Komišką žanrą pasirinkau, nes nuoširdžiai pripažinti savo ydas yra sunku ir to daryti nesinori, o juoktis iš kitų – lengva. Kodėl filmo centre šaldytuvas? O kas gali būti absurdiškiau ir liūdniau už šeimos, draugų ir savigarbos paaukojimą dėl šaldytuvo?

Jūsų filmai pirmą kartą rodomi didžiųjų kino teatrų repertuaruose. Galima sakyti, kad tai – jauno trumpametražinio kino pripažinimas. O kaip jūs vertinate jauno kino situaciją Lietuvoje?

M.S.: Viskas juda į priekį.

L.L: Džiugina, kad Lietuvoje jauno kino kuriama vis daugiau. Geras jis ar blogas – nesvarbu. Svarbiausia: kalbėti, dalintis, atrasti savo kalbą – lietuviško kino kalbą, neplagijuoti ir nesigėdinti.

Režisūros studijos – svajonė ar atsitiktinumas?

M.S. Atsitiktinumas. Aš, kaip daugelis Lietuvos jaunimo, baigęs 12 klasių turėjau kažkur stoti, nes taip priimta. Taigi, rinkdamasis iš visų man įstoti įmanomų specialybių, radau tokią kaip „TV ir Kino režisūra“.

L.L. Baigusi mokyklą, studijavau Vilniaus Universitete „kažką“, kažkaip, bet kaip. Pažinojau režisierių Ričardą Matačių. Jis studijavo TV ir kino režisūrą Muzikos ir Teatro akademijoje, o Lazdynuose rodydavo Salvadoro Dali ir Luiso Bunuelio „Andalūzijos šunį“. Žiūrėjau, nieko nesupratau, bet labai patiko. Vėliau kaip tik buvo renkamas TV ir kino režisūros kursas. Paklausiau Ričardo, ką kito jis gyvenime veiktų, jei ne režisūra? Ričardas atsakė, kad šluotų gatves. Aš gatvių šluoti nenorėjau, todėl nuėjau į režisūros stojamuosius. Įstojau.

Kol kas kuriate tik trumpametražinius filmus. Kas yra geras trumpas filmas?

M.S: Pirmiausia, tai – filmas, kuris sugeba papasakoti tai, kas sumanyta; kuris žiūrovui leidžia pajusti ar pamatyti kažką visiškai nepažįstamo; kuris priverčia reaguoti.

L.L: Gera istorija, gera pradžia ir gera pabaiga. Filmas, kuri žiūrovą nustebina.

Specialieji ,,Kinas@trumpai.com” seansai vyks Vilniuje iki gruodžio 17 d. kino teatre ,,Forum Cinemas Vingis“.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min