Organizatoriai ragina kino mėgėjus pamėgtą kino teatro salės krėslą išmainyti į paprastą kėdę ir trumpam įsikurti šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį menančioje pramoninėje erdvėje.
„Seni pastatai dažnai sulaukia vieno iš dviejų likimų: jie paliekami sugriūti arba pradedami naudoti grynai komerciškiems tikslams. Tačiau tokias apleistas erdves kaip nebeveikiančios gamyklos galima naudoti ir kitaip, – sakė Vilniaus Goethe instituto direktorė Johanna Keller.– Visoje Europoje yra pavyzdžių, kai tokiose neįprastose erdvėse veikia meno projektai. Vienas tokių – laikina meno erdvė, veikusi Berlyno Respublikos rūmuose (vok. Palast der Republik)“.
Pasak J. Keller, Lietuvoje nemažai buvusių gamyklų ir spaustuvių dabar taip pat naudojami alternatyviai. Apleistuose pramoniniuose pastatuose vyksta teatro spektakliai, šokių pasirodymai. „Įkurdindami EUNIC kino vakarus buvusioje kepykloje Saltoniškių gatvėje norime pabrėžti, kad tokios nekomercinės erdvės yra labai svarbios eksperimentams, padedantiems plėtoti urbanistinę kūrybą,“ – akcentavo Vilniaus Goethe instituto direktorė.
Jau šįvakar įžanginės programos „Kombinatas“ filmuose bus aptariamos priešpriešos: gyvybė ir mirtis, jaunystė ir senatvė. Penktadienio filmų programa „Krosnis“ sutelks dėmesį į karštus socialinės įvairovės, skirtumų klausimus. Po seanso atmosferą toliau kaitins jauni Vilniaus muzikantai – grupės „Banda Dzeta“ ir „Spooky Campfire Stories“.
Renginyje koncertuosiančių grupių muzika gana skirtinga, netgi stilistiškai priešinga, tačiau jas vienija tai, jog jų kūryba įneša šviežio oro ir skambesio į apsnūdusią lietuvišką muzikos sceną. Vienas iš „EUNIC kino kepyklos“ tikslų yra skatinti jaunus ir kūrybiškus atlikėjus, kurie, nors ir turintys savo vardą ir publiką („Spooky Campfire Stories“ užėmė antrąją vietą šiųmetiniame „Blogiukų“ festivalyje ir važiavo į „Eurorock“ seminarą Duisburge; „Banda Dzeta“, ne kartą drebinę naktinį Vilnių savo balkaniškais ritmais, jau puikiai pažįstami nekomercinės muzikos gerbėjmams), perdaug dažnai yra užgožiami nebent fiziniais privalumais ar prodiuserių užnugariu gebančių pasigirti vienadienių pop scenos karalaičių ir princesių. Buvusios kepyklos kaitroje susilydysiantys indie rock ir balkan ritmai ne tik atspindės visą renginį jungiančios vienovės per skirtumus idėją, bet ir kaitindami kraują padės lengviau atsispirti sinoptikų pranašaujamai žiemos pradžiai.
Šeštadienio peržiūrų ciklas, pavadintas „Kepalu“, kels brandžius klausimus apie žmogaus teisių, etniškumo ir rasizmo padėtį. Sekmadienį paskutinės programos „Pluta“ metu bus gilinamasi į socialinius skirtumus ir kertamos visuomenės sluoksnių bei tikrovės ribos.
