Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Naujo lietuviško filmo kūrėjai kviečia tapti filmo dalimi

Devintojo dešimtmečio žmonės. Baltijos kelias
V.Kapočiaus ir V.Ščiavinsko/ Lietuvos centrinis valstybės archyvas nuotr. / Devintojo dešimtmečio žmonės. Baltijos kelias
Šaltinis: 15min
0
A A

Naujajame lietuvių kino režisieriaus Kristijono Vildžiūno filme „Senekos diena“ bus atkuriami 1988-1989-ieji metai Lietuvoje. Kad tai būtų padaryta kuo tiksliau, filmui reikia Jūsų pagalbos!

Siųskite mums nuotraukas iš devintojo dešimtmečio, kuriose būtų galima aiškiai matyti šio laikotarpio aprangą, šukuosenas, makiažą, baldus, interjerus ir t.t. Pagal šias nuotraukas filmo dailininkai, kostiumų dizaineriai, stilistai ir grimuotojai kurs veikėjų išvaizdą ir filmavimo lokacijų dizainą.

Įdomiausios nuotraukos su autorių pavardėmis bus publikuojamos 15min.lt, o pačių įdomiausių nuotraukų autoriai bus asmeniškai pakviesti į išankstinė filmo premjerą! Įdomiausias nuotraukas išrinks filmo komandos nariai.

Nuotraukas siųskite adresu senekosnuotraukos@gmail.com iki rugpjūčio 15 d. Kiekvieną nuotrauką pavadinkite savo vardu ir pavarde. Siųskite tik savo darytas nuotraukas!

Filmui itin reikalingos nuotraukos iš Baltijos kelio bei Sereikiškių parke Vilniuje veikusios kavinės-ledainės „Rotonda“. Legendinė „Rotonda“ garsėjo kaip alternatyvaus jaunimo susirinkimų vieta. Joje buvo galima sutikti ir pankų, ir urlaganų, ir valkatų, ir bohemiškų meno pasaulio atstovų. Šioje kavinėje-ledainėje buvo galima sutikti rašytoją Jurgį Kunčiną, čia susitikdavo ir jo herojai. „Rotondą“ taip pat matėme kino filmuose, pavyzdžiui, kino menininko Artūro Baryso-Baro kūriniuose ar Giedrės Žičkytės dokumentiniame filme „Baras“ (2009) apie šią asmenybę. „Rotondoje“ „sukiosis“ ir K. Vildžiūno „Senekos dienos“ herojai.

„Senekos dienos“ veiksmas prasideda 1988-aisiais. Aštuoniolikmečiai bičiuliai įkuria Senekos draugiją. Jos motto „Gyvenk kiekvieną dieną taip, tarsi ji būtų paskutinė”. Meilės trikampis draugiją išardo tuomet, kai Baltijos kelyje tautos patiria ypatingą bendrumo jausmą. Po dvidešimt penkerių metų pagrindinis veikėjas, iš pažiūros sėkmės lydimas žmogus išgyvena nusivylimą savimi. Jis išdavė jaunystės idealus, tapo šaltu gyvenimo stebėtoju. Gyvenimas priverčia atverti savąją Pandoros skrynią.

K. Vildžiūnas geriausiai žinomas kaip filmų „Nuomos sutartis“ (2002), „Aš esi tu“ (2006), „Kai apkabinsiu tave“ (2010) režisierius. Vaidybinio debiuto – „Nuomos sutartis“ – pasaulinė premjera įvyko Venecijos tarptautinio kino festivalio konkursinėje programoje „Prieš srovę“. Antrojo ilgametražio filmo „Aš esi tu“ pasaulinė premjera vyko Kanų kino festivalyje, oficialioje programoje „Kitoks žvilgsnis“. „Kai apkabinsiu tave“ susišlavė aštuonis „Sidabrinės gervės“ apdovanojimus. Prieš tapdamas kino režisieriumi, K. Vildžiūnas buvo vienas iš alternatyvios roko grupės „Šiaurės kryptis“ lyderių.

Grupės „Šiaurės kryptis“ muzika:

VIDEO: Šiaurės Kryptis - Miestas
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min