Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2013 gruodžio 18d. 20:10

Nesusikalbėjimas: lietuviai įsivaizduoja, kad geriausia būti pigiems, o užsieniečiams svarbiau humoro jausmas

Kadras iš filmo „Sibirietiškas auklėjimas“
Claudio Iannone nuotr. / Kadras iš filmo „Sibirietiškas auklėjimas“
Žinių apie Lietuvos kino industriją ir jos galimybes užsienyje stoka, mažai lėšų filmų kooprodukcijoms, prastas susisiekimas oru, scenaristų stygius, kino kūrėjų ir televizijos transliuotojų bendradarbiavimo stoka, silpnas nacionalinių filmų platinimas užsienio rinkose, kino gamintojų susiskaldymas – tokius pagrindinius Lietuvos kino industrijos trūkumus vardijo kūrybinių industrijų finansavimo konsultacinės bendrovės „Peaceful Fish“ vadovas Thierry Baujardas.

Trečiadienį jis pristatė Lietuvos kino industrijos ekonominio konkurencingumo tyrimo rezultatus.

Su Lietuva ir jos kinu T.Baujardas pirmą kartą susidūrė prieš trejus metus. Kino verslo specialistui, šioje srityje dirbančiam jau 20 metų, iškart į akis krito lietuvių užsidegimas ir aistringas domėjimasis kinu, jo gamyba ir tarptautinės kooprodukcijos galimybėmis.  

T.Baujardas atkreipė dėmesį, kad Europos kino rinka auga kaip ant mielių – kasmet sukuriama apie 1200 naujų filmų. Prieš penkiolika metų didžiuma Europos kino buvo sukuriama viso labo trijuose ar keturiuose miestuose – Londone, Paryžiuje, Romoje, galbūt dar Berlyne.

Šiandien filmai kuriami visur – įvairiausiuose Europos regionuose, todėl, kalbant apie filmavimo vietas, visi konkuruoja su visais.

Vos pusė apklaustų užsieniečių galvoja, kad kino gamybos sąnaudos yra svarbiausia, o jūs galvojate, kad mokesčiams prioritetą teikia nei 90 proc. kūrėjų.

Ką daryti, kad šiose varžybose laimėtų Lietuva, o užsienio kino kūrėjų žvilgsnis nukryptų būtent į mūsų šalį? Kokiose kino gamybos srityse esame stiprūs, o kur slypi silpnybės? Ką daryti, kad trūkumai virstų pranašumais?

Patrauklūs, nes pigūs?

Atlikdamas Lietuvos kino industrijos analizę T.Baujardas apklausė vietos ir Europos prodiuserius, režisierius, televizijų, oficialių institucijų – Finansų ir Kultūros ministerijų – atstovus, Lietuvos kino centro ir Vilniaus kino biuro vadovus. Be to, ekspertas sekė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus, nagrinėjo jau rengtas Lietuvos kino studijas, kurių atlikta vos keletas.  

Bendraudamas su lietuviais T.Baujardas įsitikino, kad daugiau nei 90 proc. kino industrijoje dirbančių specialistų mano, jog Lietuva užsienio kino kūrėjams labiausiai patraukli tuo, kad yra pigi: čia galima gauti kokybiškas paslaugas už palyginti mažą kainą.

Claudio Iannone nuotr./Kadras iš filmo
Claudio Iannone nuotr./Kadras iš filmo „Sibirietiškas auklėjimas".

„Manoma, kad užsieniečiams svarbiausia gamybos kaina ir kvalifikacija, profesionalumas, kompetencija. Be to, lankstumas ir motyvacija – taip save vertina lietuviai“, – sakė T.Baujardas.

Net 36 proc. apklaustų Europos kino industrijos atstovų apskritai nežino, ką gali pasiūlyti Lietuva.

Tuo metu kino kūrėjai iš užsienio, kuriems jau yra tekę dirbti su lietuviais, mini ne tik jų kompetenciją ar profesionalumą, bet ir draugiškumą bei gerą humoro jausmą.

„Vos pusė apklaustų užsieniečių galvoja, kad kino gamybos sąnaudos yra svarbiausia, o jūs galvojate, kad mokesčiams prioritetą teikia nei 90 proc. kūrėjų“, – atkreipė dėmesį pranešėjas.

Tačiau, pasak jo, ne tai didžiausia problema. Bėda ta, kad net 36 proc. apklaustų Europos kino industrijos atstovų apskritai nežino, ką gali pasiūlyti Lietuva.  

„Esate maža šalis, todėl ne visi jus žino“, – konstatavo ekspertas.

Striprybių mažiau nei silpnųjų vietų

Apibendrindamas Lietuvos kino industrijos ekonominio konkurencingumo tyrimo rezultatus, T.Baujardas pateikė vadinamąją SWAT analizę.

Stop kadras/Kadras iš filmo „Laiškai Sofijai“
Stop kadras/Kadras iš filmo „Laiškai Sofijai“

„Tarptautinių kino projektų įgyvendinimo patirtis, profesionali komanda, kalbanti bent dvejomis  užsienio (anglų ir rusų) kalbomis, palyginti maža gamybos kaina už geros kokybės rezultatą, patikimi partneriai, gera techninė bazė. Bendradarbiauti pasiryžę prodiuseriai. Keli aukšti Lietuvos filmų įvertinimai tarptautiniuose festivaliuose“, – stiprybes, telpančias vienoje skaidrėje, vardijo pranešėjas.

Tarptautinių kino projektų įgyvendinimo patirtis, profesionali komanda, kalbanti bent dvejomis  užsienio (anglų ir rusų) kalbomis, palyginti maža gamybos kaina už geros kokybės rezultatą, patikimi partneriai, gera techninė bazė.

Silpnybių sąrašas buvo ilgesnis. T.Baujardas akcentavo, kad užsieniečiams iš esmės trūksta supratimo apie Lietuvos kino industrijos potencialą – šalis per mažai reklamuojasi, maža to, nėra suformulavusi aiškios žinios, ką ji gali pasiūlyti užsienio kūrėjams.

Lietuvos, kaip kino industrijos įvaizdis, užsienyje yra išplaukęs, o identitetas vis dar nesuformuotas.

„Mažas dėmesys koprodukcijoms ir ribotos jų subsidijavimo galimybės, prastas susisiekimas skrydžiais, scenarijaus autorių stoka, studijų infrastruktūros trūkumai, per daug prodiuserių ir režisierių konkuruoja jūsų mažoje rinkoje, profesionalaus potencialių kino industrijos atstovų švietimo ir ugdymo nebuvimas, biurokratizmas, dvišalių tarptautinių sutarčių stygius, kino gamintojų bendruomenės susiskaldymas ir fragmentiškumas, informacijos apie Lietuvos kino kūrėjų potencialą trūkumas, kino industrijos atstovų ir vietinės televizijos transliuotojų bendradarbiavimo stoka, silpnas nacionalinių filmų platinimas ir pristatymas užsienyje“, – ilgą sričių, kuriose Lietuvai pravartu pasitempti, sąrašą vardijo T.Baujardas.

Įvaizdis – nei šioks, nei toks

Naujai priimtos mokesčių lengvatos kino kūrėjams esą galėtų tapti dar patrauklesne priemone atkreipti užsieniečių dėmesį ir padidinti Lietuvos konkurencingumą.

Tačiau vien nedidelėmis kino gamybos išlaidomis šiais laikais nieko nesužavėsi, juolab, kad kainomis tenka varžytis su Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Vengrija, Bulgarija ir kt.

Kadras iš filmo/Filmas „Ekskursantė“
Kadras iš filmo/Filmas „Ekskursantė“

„Reikia save pristatyti kitaip. Lietuva turi potencialą tapti įvairias kino gamybos paslaugas užsieniečiams teikiančia šalimi, tik reikia užpildyti šalies įvaizdžio tuštumą“, – kalbėjo T.Baujardas ir paragino daugiau dėmesio skirti bendradarbiavimui su Rusija, Vokietija, Šiaurės šalimis.

Siūlyčiau investuoti į talentų paiešką ir jų kompetencijos augimą. Reikia, kad iš tų talentų užsieniečiai atpažintų jūsų šalį.

„Tam reikia reguliarios reklamos, asmeninių susitikimų su tarptautinės kino bendruomenės atstovais. Turite labai aiškiai iškomunikuoti žinią, kas jūs esate, ir ką norite padaryti. Be to, jums reikia stiprinti kino gamybos infrastruktūrą. Siūlyčiau investuoti į talentų paiešką ir jų kompetencijos augimą. Reikia, kad iš tų talentų užsieniečiai atpažintų jūsų šalį“, – prezentacijos gale rekomendacijas pateikė T.Baujardas.

Tikslai, kurių sieksime ne vienus metus

Portalo 15min.lt kalbintas Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas sutiko, kad visos užsienio eksperto išvardytos Lietuvos kino industrijos problemos buvo žinomos ir iki tol. Tačiau dabar jos sugulė į vieną vietą ir tapo oficialia ataskaita, kuria naudojantis bus lengviau kalbėtis ir su sprendimų priėmėjais – politikais.

Rolandas Kvietkauskas
Rolandas Kvietkauskas

„Be to, tai, kaip mus įsivaizduoja užsienio kino kūrėjai, žinojome tik iš tiesioginio bendravimo ir atsiliepimų – tai buvo asmeninėmis pažintimis grįstas matymas. Dabar turime tyrimą, kuris rodo, kad kai kurie mūsų ir užsieniečių įsivaizdavimai visiškai sutampa, tačiau kai kur mes save visiškai kitaip įsivaizduojame“, – svarstė R.Kvietkauskas.

Jei per metus pagamintume penkis nacionalinius ir antra tiek užsienio filmų, tai būtų didžiulė Lietuvos kino industrijos sėkmė.

Jis įsitikinęs, kad vien mokesčių lengvata kino gamybai visų Lietuvos kino industrijos problemų tikrai neišspręs: „Tai yra tokia kompleksiška industrija, kad nėra vieno recepto, kaip tapti patrauklesniais. Galvojome: duosime mokesčių lengvatą ir tai viską išspręs. Pasirodo, ne.“

R.Kviekauskas priminė, kad šią vasarą švedai filmavo patį brangiausią filmą šalies istorijoje.

„Trečdalis filmavimo darbų vyko Vilniuje, nelaukiant mokesčių lengvatos“, – pabrėžė Lietuvos kino centro vadovas.

Jis sakė, kad pagal žmogiškuosius išteklius ir techninę bazę Lietuvoje vienu metu galima gaminti du didelius filmus.

„Jei per metus pagamintume penkis nacionalinius ir antra tiek užsienio filmų, tai būtų didžiulė Lietuvos kino industrijos sėkmė. Tačiau tai – mūsų tikslas, kuris, būkime realistai, per vienus metus tikrai nevirs tikrove“, – atvirai pripažino R.Kvietkauskas.

Kova dėl 26 milijonų

Portalas 15min.lt primena, kad Vilniaus kino biuras kreipėsi į Finansų ir Kultūros ministerijas, ragindamas kuo greičiau užbaigti tvarką, kuri suteiktų Lietuvai konkurencinių pranašumų, siekiant pritraukti svarbius užsienio filmavimus.

Kadras iš filmo/Filmas
Kadras iš filmo/Filmas "Eurazijos aborigenas"

Birželį Seimas priėmė Pelno mokesčio įstatymo pataisą, kuri numato 20 proc. mokestinę paskatą kino filmų gamybai, tačiau ministerijos vis dar nėra suderinusios reikalingų dokumentų.  

Kasdien Vilniaus kino biuras sulaukia vis daugiau skambučių iš Europos šalių ar JAV dėl galimybių čia filmuotis.

Šiuo metu  yra galimų kino projektų už 26 mln. litų, tačiau kūrėjai neapsisprendę, kuriuose kraštuose filmuoti ir laukia žinių dėl Lietuvos įstatymo.

„Kasdien Vilniaus kino biuras sulaukia vis daugiau skambučių iš Europos šalių ar JAV dėl galimybių čia filmuotis. Pavyzdžiui, domisi JAV televizijos serialo „Games of Thrones“, kuris filmuojamas visame pasaulyje, kūrėjai, vieno tokio epizodo filmavimas Lietuvoje paliktų daugiau nei 3 mln. litų. BBC ir įžymusis JAV prodiuseris Harvey Weinsteinas teiraujausi dėl galimybės filmuoti televizijos seriją, kuri irgi paliktų milijonus Lietuvoje. Gražių vietų ir aukštos kvalifikacijos kino profesionalų šioje konkurencinėje kovoje nebeužtenka, Lietuva turi aiškiai parodyti savo finansinius privalumus“, –  sako Vilniaus kino biuro direktorė Jūratė Pazikaitė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

00:20
02:37
01:14:11

Esports namai

Kiekvienas gali

Kiekvienas gali
Kiekvienas gali

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

15MAX
Parašykite atsiliepimą apie 15min