Mažytėje šventovėje Vilniaus senamiesčio viduryje kabo paveikslas, kuris laikomas šventu, nes buvo nutapytas šventosios Faustinos iniciatyva 1934 metais, kaip teigiama, pačiam Jėzui to paprašius.
Kodėl ilgą laiką šis paveikslas buvo dingęs, kaip jis susijęs su Lietuvos istorija ir kodėl beveik visose pasaulio bažnyčiose ir milijonų tikinčiųjų namuose kabo vienokia ar kitokia šio paveikslo kopija? Į šiuos klausimus bando atsakyti dokumentinės juostos „Pirmasis Dievo gailestingumo paveikslas. Nežinomo šedevro negirdėta istorija“ kūrėjai.
„Lietuvoje yra paveikslas, kuris daugeliui nežinomas ir, tuo pačiu metu, labai garsus. Visi girdėjo apie Dievo gailestingumą ir apie tai, kad yra paveikslas, kurį kurti padėjo šventoji Faustina, tačiau tik nedaugelis žmonių šį paveikslą yra matę, o iš tų, kas matė, tik vienas kitas žino, kad matė originalą. Manau, būtina, kad pasaulis sužinotų daugiau“, – sako filmo scenarijaus autorius ir režisierius Danielis Disilvas.
Dievo gailestingumo paveikslą per sovietinę okupaciją Lietuvoje teko slėpti. Ir tik po 75-erių metų, 2005-aisiais, iš Baltarusijos, kur jis galiausiai nukeliavo, paveikslą dvi vienuolės pargabeno į Lietuvos sostinę ir jis rado vietą Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Apie paslaptingą paveikslo išlikimo istoriją bei dvasingumo, grožio ir meno santykį filme pasakoja liudininkai ir tyrėjai.
„Apsireiškimas vyko Vilniuje, paveikslas buvo nutapytas Vilniuje ir tada kurį laiką dingo. Ir visas filmas yra pagal tą istoriją, pasakota, kas atsitiko, bet mes jį dabar čia turim. Ir manau, kad šie metai, kurie yra gailestingumo metai, šiais metais ta žinia tikrai pasklis po visą pasaulį ir, manau, kad sulauksime ženkliai daugiau piligrimų“, – teigia Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Filmo kūrimo darbai užtruko metus. Tarptautinė kūrėjų komanda jį filmavo Lietuvoje, Lenkijoje, Austrijoje, Italijoje ir JAV.
