Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Kalėdinis megztinis“ – ilgai šildanti knyga

Knygos „Kalėdinis megztinis“ viršelis
Leidykla „Alma Littera“ / Knygos „Kalėdinis megztinis“ viršelis
Šaltinis: 15min
0
A A

Už lango nesninga ir dar nejaučiu kalėdinės nuotaikos, bet vis tiek pasiėmiau knygą „Kalėdinis megztinis“. Tik pavartyti... Taigi atsiverčiau, o tada pasakojimas užbūrė lyg kalėdinė dovana, kurią išvynioji mėgaudamasis.

„Nors prabėgo daug laiko, vos pamatęs megztinį, visada smarkiai susijaudindavau. Į jį įmegzta mano naivi vaikystė – mano didžiausios graužatys, baimės, viltys, neviltys – ir galop mano didžiausias džiaugsmas.“ (p. 7)

Pagalvojau, kad tai bus gražus pasakojimas apie vaikystę. Kam nepažįstamas prieškalėdinis dovanų ieškojimas namuose? Arba nusivylimas ir pyktis, kai norai nesipildo? Jaukios Kalėdos pas senelius? Knygoje rasite ne tik tai, bet ir dar daugiau. Nuostabius veikėjus: šmaikštų ir galvotą senelį („Senelis sugebėdavo mudu įvelti į įvairaus didumo bėdas, ir aš mėgaudavausi kiekviena kvailiojimo sekunde.“, p. 23), keistąjį išmintingą Raselą („Kas tu iš tikrųjų, Raselai?“,    p. 183), turtingą nuovokų berniuką („Dalykai, kurie yra rimti, tokie nėra, o dalykai, kurie neturėtų tokie būti, yra“, p. 125).

Į pasakojimą gražiai supinami vaikiški troškimai ir nusivylimai, prisiminimai apie mirusį tėtį: „Man septyneri. Tėtis surenka naują mano traukinį ir kiaurą dieną žaidžia su manimi – ir paprašytas niekada neatsisako pūškuoti.“ ( p. 43), barniai su mama: „Ketindamas nubausti mamą persistengiau, nuo jos žvilgsnio man plyšo širdis.“ (p. 82), santykiai su seneliais (ne tik šėlionės su seneliu, bet ir rimti pokalbiai, senelių rūpestis dėl anūko), turiningi, šiek tiek simboliški ir filosofiniai pašnekesiai su Raselu (arklio, audros, kas ir kuo esi temos). Gyvenimo išmintis knygoje perteikiama senelio, Raselo lūpomis („Be to, kai stengiesi padaryti laimingus kitus, pats daraisi laimingesnis.“ (137), „Tyla svarbi; tai vienintelis metas, kai girdi tiesos šnibždesį“ (p. 150) ir jų veiksmais.

Turinys, rodos, paprastas: berniukas trokšta per Kalėdas gauti dviratį, tačiau po eglute randa mamos megztą megztinį. Edis nusivilia ir supyksta, o neigiami jausmai veda į dar didesnę prarają... į tokią gilią sumaištį, iš kurios nebėra vilties išsikapstyti. Netekęs artimiausių žmonių Edis mylinčius senelius iškeičia į turtingo draugo kompaniją, tačiau tik meilė yra pastovi. Kad tai suvoktų, Edis turi sutikti keistąjį Raselą.

Knyga ne tik apie nelaimingą vaiką ir meilės galią. Visi žinome, kad pyktis ir nusivylimas nudažo pasaulį niūriomis spalvomis, tačiau ne iki galo suvokiame, kaip sunku yra priimti meilę, kokie užsispyrę kartais būname ir kaip stipriai laikomės to užsispyrimo. Kartais net mėgaujamės savo nelaime ir pykčiu. „Kaip įprasta dvylikamečiams, aš kvailai atsiskyriau nuo jos dar viena siena ir apsimečiau, kad neketinu nusileisti.“ (p. 75), „Nuslopinau kaltę pykčiu.“ (p. 82), „Pajutau, kad keičiuosi, persigandau, bet nežinojau, kaip sustabdyti permainas – beje, kuo toliau, tuo labiau nenorėjau.“ (p. 99), „Tą akimirką supratau, kad mano užsispyrimas galingesnis už jo gerumą.“ (p. 165) Tai ištraukos iš knygos, bet ar jos neprimena mūsų pačių išgyventų minčių ir jausmų? Juk mes, suaugusieji, kartais tokie panašūs į šį nelaimingą berniuką... Šis pasakojimas gali būti apie kiekvieną iš mūsų: visi esame patyrę nusivylimų, visi pykome... Ir tikrai kiekvienas mūsų bent kartelį gyvenime tikėjomės stebuklo.

Jei norite sužinoti, kas iš tikrųjų yra Raselas, suprasti, kad Edžio senelis ne tik melagis, bet ir išmintingas, mylintis vyras, paskaityti gero pasakotojo gerą pasakojimą – atsiverskite šią knygą. Beje, tikite Kalėdų stebuklu ar ne – pabaiga nustebins.

Knyga ne tokia ir didelė, bet pakankamai, kad beskaitant pradėtų snigti, o gal ir koks kitas stebuklas įvyktų...

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min