Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Laimės spąstai“ autorius: „Jei tikite, kad laimė – natūrali būsena, kovojate su tikrove“

Russas Harrisas
Leidyklos nuotr. / Russas Harrisas
Šaltinis: 15min
0
A A

Bestseleriu tapusia knyga „Laimės spąstai“ australų gydytojas psichoterapeutas Russas Harrisas nutiesė tiltą virš bedugnės, skiriančios tradicinę profesionaliąją terapiją ir savigalbos literatūrą. Daktaro Harriso darbas sulaukė milžiniško tarptautinio atgarsio, mat jo siūlomi dėmesingumo metodai padėjo daugeliui žmonių pakeisti gyvenimą. Tiesa, šiuo atveju dėmesingumas neturi nieko bendra su dėmesio sukaupimu. Pasak daktaro Harriso, dėmesingumas – tai sąmoningos pastangos suvokti čia ir dabar įgyjamą patirtį, priimti ją atvira širdimi, būti imliam ir domėtis dabartimi.

– Savo knygoje „Laimės spąstai“ kalbate apie Priėmimo ir pasiryžimo terapiją (PPT, angl. ACT – Acceptance and Commitment Therapy). Paaiškinkite, kas tai?

– PPT yra nauja, sakyčiau, netgi revoliucinga moksliškai pagrįsta programa, padedanti žmonėms sumažinti stresą ir suteikianti daugiau energijos. PPT tikslas – sukurti įdomų, visavertį ir prasmingą gyvenimą, sėkmingai įveikiant skausmą ir kančias, kurių gyvenimas neišvengiamai atseikėja kiekvienam iš mūsų.

– Kaip ir kodėl ėmėte praktikuoti Priėmimo ir pasiryžimo terapiją?

– Dešimto dešimtmečio pradžioje dirbdamas bendrosios praktikos gydytoju pradėjau domėtis psichologiniais sveikatos ir gerovės aspektais. Gilinausi į skirtingų terapijų taikomus metodus. Galiausiai 2004 m. atradau Priėmimo ir pasiryžimo terapiją – ir tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio! Nedelsdamas išskridau į JAV gilinti žinių apie PPT.

– Kokias problemas šis metodas gali išspręsti? 

– Moksliniai tyrimai rodo, kad taikant PPT galima efektyviai spręsti plataus spektro problemas – gydyti depresiją, nerimą, priklausomybę nuo narkotikų, lėtinį skausmą, kovoti su stresu. Jei norite pavyzdžių, prašom: neseniai buvo publikuoti du moksliniai straipsniai, kuriuose atskleisti vieno eksperimento rezultatai. Nuo sunkios šizofrenijos formos kenčiantiems pacientams buvo taikoma PPT ir, kaip paaiškėjo, jau po keturių valandų tokios terapijos tikimybė jiems vėl patekti į ligoninę sumažėjo perpus! 
 
– Kaip veikia PPT?

– Priėmimo ir pasiryžimo terapija moko žmones dėmesingumo įgūdžių, kuriuos pritaikius galima smarkiai sumažinti neigiamų minčių ir emocijų poveikį. Kartu PPT padeda žmonėms išsiaiškinti vertybes ir jomis vadovautis – juk būtent vertybės mus skatina žengti pirmyn ir įkvepia, kai emocijos išmuša iš vėžių. 

Mano tikslas – visą dieną būti dėmesingam ir sąmoningai suvokti viską, kad ir ką daryčiau. Ir, žinoma, būti žmogumi. O šiais laikais tai nėra lengva

– Kas yra PPT dėmesingumas? Kuo jis skiriasi nuo tradicinių rytietiškų dėmesingumo mokymų?

– Dėmesingumas yra tokia psichinė būsena, kai mūsų protas būna atviras, susikaupęs ir pasiruošęs suvokti. Rytuose tradiciškai dėmesingumo mokoma pasitelkiant tam tikrus pratimus, praktikuojant jogą, meditaciją ar kovos menus. Deja, tai ilgai užtunka. O PPT yra mokslu grindžiamas požiūris, neturintis nieko bendra su meditacija ar kitais egzotiškais metodais, – taikant PPT, dėmesingumas ugdomas greitai ir veiksmingai – tam užtenka vos kelių minučių.
 
– Ar praktikuojate dėmesingumą kasdien?

– Taip, mano tikslas – visą dieną būti dėmesingam ir sąmoningai suvokti viską, kad ir ką daryčiau. Ir, žinoma, būti žmogumi. O šiais laikais tai nėra lengva.

– Gal galėtumėte patarti skaitytojams, kaip ugdyti dėmesingumą?

– Paimkite, tarkim, raziną, riešutą ar šokolado gabalėlį ir pabandykite kramtyti kuo lėčiau, tarsi niekad jų nebūtumėt valgę. Įsidėmėkite, kaip kinta skonis, tekstūra, sekite, ką daro jūsų burna: kaip juda jūsų žandikaulis, dantys, liežuvis, kaip išsiskiria seilės, kaip kramtote, kaip nuryjate. Nustebsite suvokę, kaip viskas svarbu.

– Knygoje teigiate, kad dažnai pakliūvame į laimės spąstus. Kokie labiausiai paplitę laimės mitai?

– Iš esmės yra įsigalėję du klaidingi įsitikinimai, įvejantys žmones į spąstus. Dažnai manoma, kad: laimė yra tolygu gerai savijautai, o antra, laimė – natūrali žmogaus būsena. Jeigu tuo tikite, vadinasi, kovojate su tikrove. Tiesa ta, kad kiekviena patirtis, daranti žmogaus gyvenimą įdomų, visavertį ir prasmingą, gali sukelti tiek malonių, tiek skausmingų jausmų. Pagalvokite apie vaikus – kiek jie atneša tėvams džiaugsmo ir skausmo! Taigi natūrali žmogaus būsena – jausti visas emocijas, ir skausmingas, ir malonias. 

Leidyklos „Tyto alba“ nuotr./Knygos viršelis
Leidyklos „Tyto alba“ nuotr./Knygos viršelis

– Kaip tokie mitai įsigali?

– Labai paprastai – per liaudies išmintį, savigalbos knygas, tokias dainas kaip „Donʼt worry, be happy“ ir kitus dalykus, kurie palaiko visuomenėje tą „geros savijautos“ mitą.

Parengė Jūratė Dzermeikaitė 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min