Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Mo“ – antroji Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knyga

Knygos viršelis
Leidyklos „Tyto alba“ nuotr. / Knygos viršelis
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Mindaugas Nastaravičius. Mo: eilėraščiai. – Vilnius: Tyto alba, 2014. – 64 p. Dailininkė Ilona Kukenytė. Knygoje panaudotas Ričardo Šileikos nuotraukų ciklas „Nužaistų vietų perdėlionės“.

„Mo“ – antroji Mindaugo Nastaravičiaus (g. 1984) poezijos knyga. Poetas, dramaturgas, žurnalistas, 2010 metais laimėjęs Rašytojų sąjungos organizuotą „Pirmosios knygos“ konkursą, išleido eilėraščių rinkinį „Dėmėtų akių“, buvo apdovanotas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą. Kūryba versta į anglų, prancūzų ir rusų kalbas.

*
tada nebuvo jokio gyvenimo,
tada gyvenau su karve: pririšu,
ji nuėda, kiek pasiekia, skylė
žemėje, kai ištraukiu kuolą, 
kai perkeliu į kitą 
vietą – dar viena
skylė žemėje 

*
dabar aš noriu kurti: karvė neateina
manęs perkelti, skauda šita 
grandinė, viską seniai 
esu nuėdęs, iš žemės 
išdygsta tėvas,
aš graužiu 
tą žemę 

*
tada aš gyvenau su karve, bet draugas
nuolat kartojo, kad geriausi 
poetai yra miesto poetai, 
todėl užtaisiau visas 
skyles ir mudu 
išėjome 

 (Iš ciklo „istorija apie praeitį, dabartį ir visa kita, ko nebus“)

Mo, mielas skaitytojau, mo!
Poeziją įmanu rasti ir šiuolaikinės poezijos knygose. Poezija, kūryba (poiēsis graikiškai ir reiškia kūrybą) labiausiai galima ten, kur alsuoja ir įnoringųjų sesučių mūzų motina Mnemosinė, kitaip – Atmintis.

Atmintis poeziją kuria ir poezijoje įsikuria tik gyvais poetiniais tekstais, tai ji suteikia eilėraščiui tūrį, gyvybę, ilgesio aidą, nebeįmanomo sugrįžimo galimybę. Ir – kad ir kaip banaliai skambėtų – gelmę.

Tai ji, Atmintis, nepakartojamai asmeniška ir nesumeluotu asmeniškumu universali, yra centrinė antrosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos veikėja – įgalinanti (netgi įpareigojanti) poetą į pasaulius žvelgti giliai, atvirai, saviironiškai. Atminties nutvieksta poezija netgi liūdniausiomis akimirkomis išmoksta, o išmokusi ir mus išmokina šypsotis.

Manau, kad nešinam unikalia lietuvių poezijoje patirtimi aštuoniolika kilometrų nuo vaikystės ir paauglystės Marijampolio Vilniaus rajone ligi „Mo“ Mindaugui Nastaravičiui įveikti buvo ne arčiau, nei Sigitui Parulskiui tuos veik porą šimtų kilometrų, kuriuos paskutinis lietuvių agrarinis poetas keliavo nuo Obelių ligi „Mirusiųjų“.

O ir skerdžia (aukoja) Mindaugas Nastaravičius ne Sigito Parulskio (kaip dauguma postparulskinių poetų miesčionių), bet savo kiaulę. Gyvą gyvos poezijos kiaulę!
Om, skaitytojau mielas, om...
  
Aidas Marčėnas

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min