Rupertas Thomsonas, devynių knygų autorius, kurių vieną „The Insult“ atlikėjas Davidas Bowie pasirinko 100 kūrinių, kuriuos būtina perskaityti per gyvenimą, sąrašui, o kelios kitos buvo atrinktos prestižiniams literatūriniams apdovanojimams, lygintos su JG Ballard, Franzo Kafkos kūriniais, artėja prie 60-ies metų, ir, regis, turėtų būti užsitarnavęs sau ne tik solidų statusą, bet ir geras galimybes gyventi iš rašymo. Londone įsikūręs autorius sako, kad viskas, ko jis dabar nori, sugebėti bent jau pragyventi iš rašymo, tačiau šiais laikais tai tampa sudėtinga.
Rašytojai teigia, kad po 2008 metų krizės autorių padėtis nuolat blogėja. Prie to prisidėjo ir nuolatos mažėjantys popierinių knygų pardavimai. Nuo 1980 iki 2007 metų britų rašytojai gyveno saugų, užtikrintą, o kartais net ir prabangų gyvenimą. Dabar jie į ateitį žiūri su nerimu.
Teigiama, kad būtent 1980 metais prasidėjo literatūros pakilimas Didžiojoje Britanijoje. „Booker“ apdovanojimai pirmą karta buvo rodyti per televiziją, dar kitais metais didžiulio atgarsio sulaukė Salmano Rushdie romanas „Vidurnakčio vaikai“, laimėjęs šį prestižinį apdovanojimą ir dideles diskusijas visuomenėje. Knygų verslas išgyveno bumą, o rašytojai gaudavo solidžius honorarus. R.Thomsonas sako, kad į literatūros pasaulį krizė atsėlino kaip ir visoje kitoje ekonomikoje – 2008 metais. Tuomet honorarai ėmė pastebimai kisti. Tais metais atėjus į „Faber&Faber“ leidyklą ir išgirdus, kokie honorarai bus mokami dabar, jam tapo aišku, kad ateina pokyčiai: „Aš parėjau namo, atsisėdau prie stalo, nusibrėžiau finansinių balansų kreivę ir pagalvojau: „Man teks pakeisti gyvenimo būdą“.
Piratavaimas, nemokamas turinys, krentantys tiražai
Tai, kad laikai keičiasi, liudija ir Joanna Kavenna istorija. Buvusi „Observer“ kritikė, ji išgarsėjo 2002 metais išleistu romanu „The Ice Museum“, 2008 metais ji gavo prestižinį „Orange“ apdovanojimą už knygą „New Writing“. Autorė prisimena, kad už pirmuosius du romanus iš „Penguin“ leidyklos ji gavo 100 tūkst. svarų avansą (prieš mokesčius ir atlyginimą jos agentui). Anot jos, tuomet daugelis rašytojų gyveno panašų gyvenimą: rašydavo knygas, ieškodavo leidyklų, kurios sutiktų sumokėti honorarą už knygą ir galbūt būsimą kūrinį, ir dar papildomai užsidirbdavo kituose darbuose.
Apdovanojimai dabar tapo būtini – jie reiškia nebe šlovę, o išgyvenimą
Tačiau viskas pasikeitė 2007-2010 metais. Imta uždarinėti bibliotekas, leidyklos ėmė baimintis dėl ateities, „Amazon“ mažino knygų kainas, o socialiniuose tinkluose ir įvairiuose tinklaraščiuose atsirado daugybė nemokamo turinio, taigi rašytojų padėtis ėmė smarkiai keistis. Anot rašytojos, staiga rašytojų gyvenimas tapo nebe toks, koks buvo per amžius.
Žinoma, kartu su krize didelis smūgis buvo ir su interneto plėtra atsiradusi nemenka piratavimo problema, dar labiau mažinusi pardavimus, leidėjus privertusi mažinti knygų kainas, o tuo pačiu ir rašytojų pajamas.
Išaugo apdovanojimų reikšmė
„Šiuo metu Didžiojoje Britanijoj rašytojams, išskyrus daugybę knygų parduodančius autorius, ateitis yra neįtikėtinai neaiški“, - konstatuoja straipsnio autorius. Jo teigimu, dabar knygų rinkoje dominuoja tie autoriai, kurie pelno literatūrinius apdovanojimus. R.Thomsonas su tuo sutinka – jo nuomone, vienas apdovanojimas dabar yra vertingesnis už tūkstantį šlovinančių recenzijų: „Apdovanojimai dabar tapo būtini – jie reiškia nebe šlovę, o išgyvenimą“.
Tačiau nebūtinai nauji laikai reiškia tik kovą už išgyvenimą. Rašytojai supranta, kad su naujomis technologijomis atėjo ir naujos galimybės. J.Kavenna sutinka, kad skaitmeninis amžius siūlo naujas išraiškos priemones, kuriomis reikia pasinaudoti. Ji teigia augusi skaitydama modernistų, tokių kaip Jamesas Joyce'as, kuriems teko gyventi XX amžiaus pradžios technologinio pakilimo laikotarpiu, knygas, ir skaitmeninis amžius yra ne ką mažiau svarbus, tereikia jį priimti.
Tačiau ne visi rašytojai gali rasti savo vietą šioje terpėje. R.Thomsonas sako praėjusiais metais jau svarstęs, kad galbūt reikėtų mesti kūrybą. Tačiau vėliau suvokė: jis negali įsivaizduoti gyvenimo be rašymo. Ir tol, kol bus žmonių, kuriems kūryba reiškia tiek daug, yra vilties, kad kažkada pagerės ir ekonominis literatūros aspektas.
