Recenzija. Richardo Dawkinso knyga „Dievo iliuzija“: griauti religinę pasaulėžiūrą

Neseniai lietuvių kalba pasirodė britų biologo Richardo Dawkinso knyga „Dievo iliuzija“. Jau pats kūrinio pavadinimas leidžia nuspėti, apie ką garsus profesorius joje kalbės. Trumpai tariant – tai religijos, su visais jos neigiamais ir teigiamais elementais, kritinis neigimas.
Knyga „Dievo iliuzija“
Knyga „Dievo iliuzija“ / Viršelio nuotr.
Temos: 2 Recenzija Dievas

Kūrinio autorius priklauso garsiai intelektualų grupei, kurios nariai ironiškai vadinamai „Keturiais raitininkais“, pavadinimą pasiskolinus iš Naujojo Testamento. Kiti grupės nariai – filosofas Danielis Dennettas, rašytojas ir žurnalistas Christopheris Hitchensas bei filosofas Samas Harrisas. Išskirtinis šių autorių bruožas yra tas, kad visi jie save laiko šimtaprocentiniais ateistais.

Žinoma, savo asmeninėmis pažiūromis jie neapsiriboja, bet savąsias ateizmo versijas bando įdiegti plačiajai publikai: rašydami knygas, straipsnius, rengdami diskusijas, skaitydami viešas paskaitas.

Pagaliau turime kažką ir lietuvių kalba – minėtą R.Dawkinso knygą. Galima sutikti su teigiančiais, kad norint suprasti šiuolaikinių žymiausių pasaulio ateistų pažiūras, mums gali pakakti ir šio kūrinio. Tad „Dievo iliuzijos“ paskirtis – iš pagrindų griauti religinę pasaulėžiūrą, ją pakeičiant mokslo įtvirtintais teiginiais.

Autorius žvilgsnis neapsiriboja tik kasdienių religinių ritualų, pavyzdžiui, maldų, tikinčiojo tiesioginiu bendravimo su Dievu ar pan. kritika, bet bando aprėpti ir gerokai sudėtingesnius reiškinius, pavyzdžiui, loginius Dievo įrodinėjimus, įsitvirtinusius Vakarų mąstymo tradicijoje. Tokiems atvejams priklauso ir garsieji Anzelmo Kenterberiečio Dievo įrodymai. Kaip ir galima tikėtis, autorius atmeta visus jo argumentus kaip nesuderinamus su dabar vyraujančia moksline pasaulėžiūra. Tačiau siūlau kiek stabtelėti ties šiais loginiais įrodinėjimais.

Ar viskas taip paprasta ir aišku, kaip atrodo R.Dawkinsui? Juk jeigu apie A.Kenterberiečio Dievo įrodinėjimų analizes mąstysime paviršutiniškai, t. y. taip, kaip mums siūlo autorius, žinoma, nebus sunku juos atmesti kaip naivius ar „sužmogintus“. Tačiau šie įrodinėjimai nebuvo tokie beverčiai, kaip atrodo R.Dawkinsui.

Trumpai priminsiu Anzelmo Kenterberiečio teoriją. Anot autoriaus, žmogus savo prote randa tobulo Dievo sąvoką, kurios atitikmuo egzistuoja už žmogaus proto. Tad, sutinkant su R.Dawkinsu, toks A.Kenterberiečio įrodymas iš tikrųjų atrodo kiek įtartinai. Bet įtarumas dingsta, jei sąvoką „dievas“ pakeisime sąvoka „supratimas“.

Kas gi yra šis „supratimas“ ir kaip jis veikia? Atsispirkime, nuo, pavyzdžiui, kad ir paties R.Dawkinso taip aukštinamos biologijos. Kas gi yra biologija? Viena vertus, tai tam tikri kalbiniai teiginiai, kita vertus – tai tuos teiginius atitinkanti daiktų tvarka.

Šiuo atveju skirtumas tarp R.Dawkinso ir A.Kenterberiečio tik toks, kad pirmasis kalba apie dalinę daiktų tvarką (jos supratimą), o antrasis – apie absoliučią. „Dievo“ sąvoka, A.Kenterberiečio nuomone, kaip tik ir atitinka visus mokslinius teiginius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius