Neabejotinai šiame sąraše yra Charlesas Darwinas, Imanuelis Kantas, Platonas. Tačiau netrūksta ir tokių autorių, kurie pasauliui pateikė ne itin akademinius standartus atitinkančią literatūrą. Pavyzdžiui, George'as Orwellas, kuris išleido ir šiuo metu svarbų romaną „1984-ieji“.
„Šis sąrašas kelia vieną įdomų klausimą – kaip mes suprantame akademinę literatūrą“, – sako Didžiosios Britanijos Knygų pardavėjų asociacijos rinkodaros vadovas Alanas Statonas.
Knygų dvidešimtukas sudarytas lapkritį Didžiojoje Britanijoje vyksiančios Akadaminės knygų savaitės proga. Skaitytojai iš viso pasaulio iš pateikiamų knygų gali išrinkti, jų nuomonę, didžiausią įtaką padariusią knygą.
Susipažinkite su šiomis knygomis.
Stephenas Hawkingas, „Trumpa laiko istorija“
Vienu protingiausių šių laikų žmogumi laikomo astrofiziko Stepheno Hawkingo knygos aiškina gamtos dėsnius ir yra itin mėgiamos skaitytojų. „Trumpa laiko istorija“ buvo išleista 1988 metais. Pagal pardavimo statistiką šią knygą įsigijo kas penkiašimtas pasaulio gyventojas.
Knygoje S.Hawkingas skaitytojams aiškina, kas yra didysis sprogimas, juodosios skylės ir aptaria kitus kosmologijos reiškinius.
Mary Wollstonecraft, „A Vindication of the Rights of Woman“
1792 metais išleista feministės Mary Wollstonecraft knyga yra laikoma viena pirmųjų knygų apie feminizmo filosofiją. Joje autorė reaguoja į tų metų švietimo ir politinių teoretikių argumentus, kad moterims nereikia siekti išsilavinimo.
Immanuelis Kantas, „Grynojo proto kritika“
Imanuelio Kanto „Grynojo proto kritika“ – vienas reikšmingiausių filosofijos veikalų žmonijos minties istorijoje. Jame išdėstyta Imanuelio Kanto pažinimo teorija, kurią jis laikė „kopernikiškuoju perversmu filosofijoje“.
Savo filosofiją, tiriančią, kaip nuo žmogaus turimų sąvokų ir vaizdinių pereinama prie daiktų, nuo subjekto prie objekto, Kantas vadino transcendentaline, o kaip tiriančią žmogaus proto pažintinių sugebėjimų galimybes ir ribas, atskleidžiančią pažinimo proceso prieštaringumą, – kritine ir tikėjo padėjęs naujos, mokslinės metafizikos pagrindus.
George'as Orwellas, „1984-ieji“
Distopinis romanas, kuriame pasakojama, kaip veikia propaganda. Knygoje Vinstonas Smitas sumaniai perrašo praeitį, kad ji atitiktų Partijos poreikiams. Tačiau giliai širdyje jis priešinasi totalitariniam pasauliui, kuriame gyvena, pasauliui, kuris reikalauja absoliutaus paklusnumo ir kontroliuoja žmogų viską matančiais monitoriais ir budria Didžiojo Brolio akimi.
Trokštantis tiesos ir laisvės Smitas užmezga meilės romaną su savo kolege Džiulija, tačiau netrukus supranta, kad šiame košmariškame pasaulyje meilė yra neapykanta, karas – taika, o tikroji laisvės kaina – išdavystė.
Charlesas Darwinas, „Rūšių kilmė“
Anglų gamtininkas ir keliautojas Charlesas Darwinas laikomas evoliucijos tėvu. Jis visam laikui pakeitė pasaulio požiūrį į žmogaus evoliuciją. 1859 metais išleistoje knygoje „Rūšių kilmė“ Charlesas Darwinas paklojo evoliucijos ir biologijos pamatus ateities mokslinkams.
Edwardas Saidas, „Orientalizmas“
1978 metais pasirodžiusioje knygoje „Orientalizmas“ palestiniečių kilmės amerikietis Edwardas Saidas aptaria Rytų (Oriento) vaizdinį Vakarų kultūroje.
Autoriaus teigimu, skirtingų Azijos (ir kitų neeuropinių) kultūrų sugrūdimas po viena apibendrinančia sąvoka nuolat tapdavo rasistinių teorijų pagrindu ir imperinės politikos įrankiu.
Rachel Carson, „Tylusis pavasaris“
Amerikiečių biologės ir aplinkosaugininkės knyga „Tylusis pavasaris“ buvo išleista 1962 metais. Tai žymiausias jos kūrinys.
Knygoje nagrinėjamas pesticidų poveikis aplinkai. Ypač daug dėmesio skiriama paukšių populiacijoms. Knyga itin kontraversiška – buvo draudimų ja prekiauti, ji sulaukė daug kritikos, tačiau į viešumą iškėlė svarbius aplinkosaugos klausimus.
Karlas Marxas ir Friederichas Engelsas, „Komunistų partijos manifestas“
Karlas Marxas ir Friederichas Engelsas parašė bene žymiausią politinę ideologiją apibūdinantį veiklą žmonijos istorijoje.
1848 metais išleista knyga „Komunistų partijos manifestas“ kritikavo kapitalistinę visuomenę.
Williamas Shakespeare'as „The Complete Works by William Shakespeare“
Būtų sunku rasti žmogų, nieko negirdėjusį apie šį anglų dramaturgą. Tačiau viena svarbiausių knygų, kaip rašo „The Guardian“, yra ne „Romeo ir Džiuljeta“, o dramaturgo kūrybos rinkinys.
Šiame rinkinyje skaitytojams chronologiškai pateikiama W. Shakespeare'o kūryba – įvairios pjesės, sonetai ir eiliuota kūryba.
Germaine Greer, „The Female Eunuch“
1970 metais Australijos rašytojos išleista knyga tapo bestseleriu ir turėjo didelią įtaką feminizmo judėjimui.
Vos per pusę metų, kai ši knyga buvo išleista, buvo išpirkti beveik du knygos tiražai. Knyga išversta į vienuolika užsienio kalbų.
Edwardas Arthuras Thompsonas, „The Making of the English Working Class“
1963 metais parašyta knyga pasakoja apie anglų socialinę istoriją. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas 1780-1832 metų amatininkų ir darbininkų visuomenei ir jos formavimuisi.
Albertas Einsteinas, „The Meaning of Relativity“
Apie vokiečių fiziko Alberto Einsteino svarbą mokslo pasauliui turbūt ir nereikia kalbėti. Jis suformulavo specialiąją reliatyvumo teoriją, o vėliau ir bendrąją reliatyvumo teoriją.
1921 metais jis gavo Nobelio premiją fizikos sirtyje.
Desmondas Morrisas, „The Naked Ape“
1967 metais išleistoje knygoje zoologas Desmondas Morrisas atidžiau pažvelgė į žmogų kaip vieną iš rūšių ir lygino ją su kitais gyvūnais.
Po šios knygos buvo dar vienas svarbus mokslininko darbas – „The Human Zoo“ – kuriame D. Morrisas aprašė žmogaus elgesį miestuose.
Niccolo Machiavelli, „Valdovas“
1532 metais išleista knyga svarbi ir dabartiniais laikais. „Valdovas“ – tai politinis traktatas, kuriame autoriaus išdėstytos tiesos ir mūsų laikais išlieka originalios bei vertingos. Su šiuo kūriniu siejamas ir politikoje egzistuojantis supratimas – makiavelizmas – valdžios siekimas ir išlaikymas bet kuriomis priemonėmis.
Platonas, „Valstybė“
„Valstybė“ – didžiausias ir reikšmingiausias Platono dialogas. Čia dėstoma ne tik antikinė valstybės teorija, bet ir savitas pažinimo mokslas, pagrįstas Platono skelbta idėjų teorija.
Išanalizavęs ir atmetęs kaip netinkamus visus jam žinomus valstybės tipus – timokratiją, oligarchiją, demokratiją ir tironiją, jis sukūrė savitą idealios valstybės modelį, pagrįstą teisingumo principu ir garantuojantį visų jos piliečių gerovę.
Thomas Paine'as, „Žmogaus teisės“
1791 metais išleistoje knygoje Thomas Paine'as teigia, kad kiekviena nauja karta turi atspindėti savo pačios politinį paveldą ir paklausti, ar yra patenkinti šiuolaikiniai jos poreikiai.
Nedaug skaitytojų pakils nuo „Žmogaus teisių“ nepatyrę pasipiktinimo dėl smulkmenų, kurių ėmėsi praeities vyriausybės, norėdamos paneigti teises ir sunaikinti daugumos interesus.
Simone de Beauvoir, „Antroji lytis“
Tai garsiausia prancūzų rašytojos ir feministės knyga, išleista 1949 metais. Knygoje autorė kalba apie tuometinę moterų padėtį visuomenėje. Knygoje perteikiamas feministinis egzistencializmas.
Richardas Hoggartas, „The Uses of Literacy“
1957 metais išleistoje knygoje sociologas Richardas Hoggartas nagrinėja žiniasklaidos įtaką Jungtinėje Karalystėje. Šis jo darbas vadinamas vienu svarbiausių kūrinių apie anglų žiniasklaidos istoriją.
Adamas Smithas, „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“
Škotų ekonomistas ir filosofas Adamas Smithas buvo klasikinės politinės ekonomijos pradininkas. Garsiausias jo veikalas – 1776 metais išleistas „Tautų turto prigimties ir priežasčių tyrinėjimas“.
Šioje knygoje A. Smitas pagrindė naujos teorinės krypties – klasikinės politinės ekonomijos – atsiradimą. Smito darbai padėjo sukurti modernią akademinę ekonomikos discipliną bei padėjo pagrindą kapitalizmo ir laisvosios rinkos teorijoms.
Johnas Bergeris, „Matymo būdai“
Tai 1972 metais išleista anglų poeto ir rašytojo Johno Bergerio knyga, kurioje jis kritikuoja tradicinę Vakarų kultūrą ir kelia klausimus apie ideologijas.
Knygą sudaro septynios esė. Keturiose iš jų autorius kalba apie ideologijas naudodamas žodžius ir nuotraukas, likusiose dalyse – tik vaizdus.
