Dabar populiaru
Publikuota: 2015 lapkričio 12d. 18:24

Umberto Eco: „Tikroji literatūra yra apie nevykėlius“

Umberto Eco
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Umberto Eco

Nuo pat 1980 metais išleisto pirmojo romano „Rožės vardas“ Umberto Eco darbai pažymėti paradokso ženklu – niekada nežinai, ko iš jo tikėtis, tačiau gali būti beveik garantuotai tikras, kad kiekvienoje knygoje rasi su niekuo nesupainiojamus šio autoriaus kūrybos bruožus, rašo guardian.co.uk.

„Aš nežinau, ko skaitytojai tikisi. Manau, kad Barbara Cartland rašo tai, ko skaitytojai tikisi“, – sakė U.Eco Londone „Guardian“ surengtame susitikime su rašytoju. 

„Manau, kad rašytojas turi rašyti tai, ko skaitytojas nesitiki. Reikia klausti ne to, ko jiems reikia, o pakeisti juos... Kiekvienai istorijai sukurti skaitytoją, kokio tu nori“, – sakė U.Eco. 

Manau, kad rašytojas turi rašyti tai, ko skaitytojas nesitiki

„Tikrieji sąmokslai išaiškinami“

Naujame romane „Nr.0“ U.Eco pasakojama apie 1992-uosius, laikus, kai Italijos politinė sistema ima byrėti, nujaučiamas Berlusconi atėjimas. Kažkas įsilaužia į žurnalisto Kolonos namus, ieškodamas diskelio su kompromituojančia informacija. Kolona ima suvokti, kad jo gyvybei gresia pavojus. Jis – dvigubą žaidimą žaidžiantis laikraščio redaktorius, kuris tuo pačiu metu rašo knygą, turinčią demaskuoti laikraštį ir sukelti skandalą. Kyla klausimas, kam to reikia, kas bando manipuliuoti visuomene. Knygoje taip pat skleidžiasi ir konspiracijos teorija, kad Mussolini iš tiesų nemirė, o išvyko gyventi į Argentiną ir prisidėjo prie įvairių kruvinų įvykių Italijoje organizavimo. 

„Aš esu filosofas; romanus aš rašau tik savaitgaliais, – sako U.Eco. – Kaip filosofas, aš domiuosi tiesa. Kadangi labai sunku nuspręsti, kas yra tiesa, aš suvokiau, kad lengviau priartėti prie tiesos analizuojant klastotes“. 

„Manau, kad 50 proc. ar daugiau visuomenės nuomonės yra suformuota klastočių. Jos mus šantažuoja“, – sakė U.Eco. 

Daugelyje šio autoriaus darbų yra rašoma apie konspiracijos teorijas, apie tai, kaip sveikas įtarumas virsta paranoja. 

„Aš neneigiu, kad sąmokslai egzistuoja, tačiau tikrieji būna išaiškinami. Julijaus Cezario nužudymas buvo sąmokslas, jis buvo sėkmingai įgyvendintas, ir apie jį plačiai žinoma. Tas pats liečia Parako sąmokslą. Tikrieji sąmokslai visuomet išaiškinami. Tačiau didelę įtaką daro tie, kurie tikrovėje neegzistuoja; negali įrodyti, kad jų nėra, jie ir toliau sklinda visuomenėje ir gali paveikti daug naivių žmonių“, – sakė U.Eco. 

„Laimėtojai yra kvaili“

Renginyje buvo pacituota ir mintis iš naujausio U.Eco romano, kad išsilavinimo malonumai yra skirti nevykėliams. Paklaustas, kodėl rašė istoriją iš tokio personažo požiūrio taško, U.Eco sakė, kad tai visiškai suprantama. 

Nevykėliai yra patrauklesni. Laimėtojai yra kvaili, nes dažniausiai jie laimi per atsitiktinumą

„Nes tai ir yra literatūra. F.Dostojevskis rašė apie nevykėlius. Parindinis „Iliados“ herojus Hektoras buvo nevykėlis. Labai nuobodu rašyti apie laiminčiuosius. Tikroji literatūra visada kalba apie nevykėlius. Madam Bovari yra nevykėlė. Julienas Sorelas yra nevykėlis. Aš tik dirbu tą patį darbą. Nevykėliai yra patrauklesni. Laimėtojai yra kvaili, nes dažniausiai jie laimi per atsitiktinumą“, – teigė U.Eco. 

Temos: 2 Literatūra Knygos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie 15min