Jo galima nemėgti, tačiau neatsiras tokio, kuris nepripažintų jo talento didybės. I.Pogoreličius gretinamas su jau minėtais muzikais, taip pat dar koncertuojančiais grandais, tokiais kaip Martha Argerich, Grigorijumi Sokolovu.
Po nepaprasto I.Pogoreličiaus grojimo ir triumfo pianistų konkurse Italijoje 1978 metais V.Horowitzas prisipažino, kad iškilęs talentas jį patį verčiąs pasitempti. Pasaulinė pianizmo kultūra keitėsi, atsirado kitų vertybių, o I.Pogoreličiaus skambinimas vis dar primena legendinius vardus.
Tarptautinis pripažinimas kritikams nesutrukdo kartais šį atlikėją pamėginti sumenkinti, visų pirma už savitas muzikos kūrinių interpretacijas. Pavyzdžiui, už vienos L. van Bethoveno sonatos atlikimą neįprastai lėtu tempu pianistas spaudoje buvo išvadintas „tiesiog nenormaliu“, o kritikas dar pridūrė, kad „šis milžiniškas talentas tragiškai išsuko iš teisingo kelio“.
Nepaisant to, I.Pogoreličius yra neabejotina žvaigždė ir labai gerbiamas menininkas savo šalyje bei užsienyje. Jis 1988 metais pelnė UNESCO „Geros valios ambasadoriaus“ titulą, prieš beveik du dešimtmečius įsteigė savo vardo tarptautinį pianistų konkursą, organizuoja daug labdaros koncertų, dosniai remia jaunuosius atlikėjus.
Spalio 24 dieną I.Pogoreličius pirmą kartą gros Vilniuje – Nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. Ta proga publikuojame muzikos kritiko Olivje Belamio (Prancūzija) interviu su atlikėju.
– Ką jums reiškia interpretuoti muzikos kūrinį?
– Tai nepaprastai atsakingas darbas.
– O ar interpretatorius gali būti ir kūrėjas?
– Nelygu kokiu aspektu vertinsime. Jei laikysime, kad muzika – tai natų prirašytas sąsiuvinis, tokiu atveju interpretatoriui, be abejo, tenka užduotis muzikai įkvėpti gyvybės.
– Kas jums svarbu koncertuose, kuriuose pats grojate? Tai sakralus sąlyčio su kompozitoriumi aktas ar galimybė bendrauti su publika?
– Ir viena, ir kita.
– Ar pritariate Danieliui Barenboimui (argentiniečių dirigentas), kuris teigia, kad muziką būtina ne tik interpretuoti, bet ir realizuoti?
– Muzikai reikia įkvėpti gyvybės.
– O ką manote apie tradicijas?
– Aš priklausau labai tradicinei pianistų mokykla ir gerbiu tradicijas. Mano muzikinis auklėjimas kyla iš Bethoveno ir Listo.
– Kurioje tradicijoje jaučiatės komfortiškiausiai, arčiausiai kurios esate?
– Tai toji tradicija, kurią vieni kitiems perdavė didieji šios epochos instrumentininkai.
– Ar matote skirtumų tarp muziko ir menininko?
– Yra skirtumas tarp profesijos ir to, ką žmogus gyvenime veikia.
Jei žinomas pianistas nori, kad jo žvaigždė šviestų ir negestų, jis turi nuolat dirbti
– Ar po koncertų bent retkarčiais pasijuntate laimingas? Jei taip, dėl ko?
– Taip. Jei jaučiuosi gerai padaręs darbą.
– Ar buvo koncertų, po kurių jautėtės labai prislėgtas? Jei taip, gal galėtumėte juos prisiminti?
– Nemanau, kad po pasirodymų esu jautęsis blogai. Juk aš, kaip menininkas, stengiuosi duoti, o duodamas žmogus jaučiasi laimingas.
– Ar manote, kad jūs, kaip menininkas, esate romantiškas?
– Negaliu apie tai spręsti.
– Kartais kritikai jus lygina su pianistu virtuozu V.Horovitsu. Ką apie tai manote?
– Negaliu to komentuoti.
– Ar esama kūrinių – ne tik fortepijonui, – be kurių negalėtumėte gyventi?
– Na, muzikinės literatūros yra labai daug, ir kūrinių fortepijonui – taip pat.
– Ar turite kūrinių fortepijonui, prie kurių nuolat sugrįžtate?
– Aš esu linkęs senesnius kūrinius maišyti su naujais.
– Kuris kompozitorius teikia jums daugiausia džiaugsmo? Ir kuris šiuo metu jums yra įdomiausias?
– Tas, kurį aš tuo metu groju. Šiuo požiūriu aš labai ištikimas.
– Ar yra kompozitorių, kurie jums visiškai nepatinka arba nuo kurių jūs norite laikytis atokiai?
– Tegaliu pakartoti: pasirinkimas yra milžiniškas.
– Kodėl jūs niekuomet negrojote ir neįrašinėjote F.Šuberto kūrinių?
– Yra labai daug kompozitorių, kurių muzikos aš dar negrojau, tačiau tai nereiškia, kad negrosiu ateityje. Profesionalo gyvenimas nėra toks ilgas, kad galima būtų imtis visko, kas patinka kitiems.
– O kurie pianistai jums labiausiai patinka?
– Man patinka muzikalūs ir išprusę pianistai.
– Buvo laikotarpių, kai jūs nesirodydavote scenose. Kodėl? Ir kodėl jūs pajutote trauką grįžti. Kurios šalies publika jums labiausiai patinka?
– Aš nekoncertavau dalį 2000-2001 metų sezono. Nutariau pailsėti ir patobulinti grojimo techniką. Be to, aktyviai mankštinausi.
– Esate žvaigždė. Ar dėl to jums buvo kilę sunkumų?
– Jei žinomas pianistas nori, kad jo žvaigždė šviestų ir negestų, jis turi nuolat dirbti. Būtent tai aš ir stengiuosi daryti.
– Kodėl daugiau nieko neįrašinėjate?
– Šiuo metu jokių įrašų neplanuoju, nes ruošiu naują programą.
– Ar klausotės savo įrašų? Jie jums patinka? Kurie patinka labiausiai?
– Niekuomet.
– Ar skaitote recenzijas apie save? Ar jums priimtina, kad jus vertina kiti?
– Niekuomet.
– Kodėl L. van Bethoveno sonatą op. 111 grojate taip lėtai?
– Tempai – reliatyvus dalykas. Nereliatyvu yra garsas.
– Ar jums turi įtakos Sergiu Čelibidačės (rumunų dirigentas) estetika, t.y. jo muzikinio atlikimo estetika?
– Mane visų pirma veikia muzikinis kūrinio tekstas.
– Ar su laiku jūsų nuostatos netampa vis labiau orientalistinės?
– Aš esu mišrios kultūros produktas, manyje esama ir rytietiškumo, ir vakarietiškumo – tai įgimti dalykai.
– Kurie iš didžiųjų dirigentų jūsų nesupranta arba nesutinka su jumis? Kaip jums atrodo, kodėl?
– Man teko sutikti daugybę talentingų dirigentų, kiekvienąsyk įgydavau vis kitokios patirties.
– O ką manote apie H.Karajaną?
– Jis buvo labai talentingas.
– Kurie dirigentai jums labiausiai patinka?
– Tokie, kurie gerbia ir muziką, ir orkestro muzikantus. Tokie, kurie iš kūrinio ištraukia viską, kas jame yra geriausia.
– Ką manote apie tai, kas su jumis įvyko pianistų konkurse 1980 metais? (Už arogantišką elgesį I Pogoreličius buvo diskvalifikuotas trečiajame ture ) Ar rezultatas jus nuvylė, nors jūsų karjerai jis buvo palankesnis negu pirmoji vieta? Ar manote, kad su jumis buvo pasielgta neteisingai?
– Nieko nereikia manyti. Visi faktai puikiausiai žinomi.
– Ar jaučiate poreikį būti mylimas už muziką, kurią grojate? Ar susitaikote, jei muzikiniu požiūriu pasijuntate nemylimas?
– Mainais į mano muzikines pastangas iš publikos aš tikiuosi pagarbos, ne meilės.
– Kaip jūs repetuojate naują kūrinį? Ar daug laiko praeina, kol ryžtatės pradėti?
– Ne, bet repetuoju ilgai.
– Kokios įtakos jums, kaip menininkui, turi intuicija?
– Tai svarbi kūrybos dalis.
– Kuo ypatingas buvo Alizos Kezeradzės (gruzinų pianistė, buvusi I.Pogoreličiaus mokytoja ir žmona ) mokymas? Ar dabar kartais pagalvojate, ką ji pasakytų apie jūsų grojimą?
– Šiame žmoguje derėjo absoliuti pagarba muzikos kūriniams ir meistriškas instrumento valdymas.
– Ar jums suvokiama meilė ne vien muzikai?
– Jūs kalbatės su pianistu.
– Kartais sakoma, kad jūsų menas yra „teatrališkas“. Ką apie tai manote?
– Manau, aš jau atsakiau, neturiu ką pridurti.
– Pats sau jūs daugiau tapytojas ar architektas?
– Aš pianistas, bet muzika turi ir struktūrą, ir spalvas.
– Ar klausotės muzikos? Jei taip, kokios?
– Taip. Man patinka etnomuzika.
– Kurie rašytojai jums labiausiai patinka? Ar turite mėgstamiausių knygų?
– Tai priklauso nuo aplinkybių.
– Kas jums muzikoje, mene yra absoliutas?
– Atsidavimas.
– Ką jaučiate grodamas M.Ravelį?
– Susižavėjimą.
– Kodėl nerojate K.Debiusi – nėra nė vieno įrašo?
– Gyvenimas dar nesibaigia.
– Ką jums reiškia virtuoziškumas?
– Tai gerbtinas reiškinys.
– Ar grojimo techniką palaikote kažkaip ypatingai?
– Mano supratimu, tai platesnė sąvoka.
– Jūs esate padėjęs daugybei jaunų muzikantų. Ką jums tai reiškia?
–Aš visuomet stengiuosi padėti.
– Marta Argerič (argentiniečių pianistė) yra vadinusi jus genijumi. Ką jums reiškia žodis genijus?
– Šioje planetoje kiekvienam pakanka vietos po saule ir žvaigždėmis. Priešingai, aš laikau save paprastu žmogumi.
– Kokie jūsų geriausieji bruožai? Kokie ryškiausi trūkumai?
– Aš laikau save tinginiu.
– Ar jūsų netrikdo tai, kad jūsų brolis siekia karjeros, o jo vardas ir pavardė sutampa su jūsų?
– Jis turi savo vardą ir pavardę.
– Ar dėl ko nors apgailestaujate?
– Dažniausiai aš esu labai užimtas ir žvelgiu į ateitį.
– O sąžinė jūsų dėl nieko negraužia?
– Dar kartą sakau – aš esu žmogus, pašventęs gyvenimą siekti meninės tobulybės.
– Kas yra jūsų „Nepasiekiama žvaigždė“ – tikslas, kurio jums nepavyks pasiekti?
Gaila, kad aš neturiu tokios fantazijos kaip Agata Kristi.
