Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Valerijaus Gergijevo diriguojamas žymusis orkestras grieš ir lietuvišką kūrinį

Valerijus Gergijevas
LNOBT nuotr. / Valerijus Gergijevas
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vienas garsiausių pasaulyje Sankt Peterburgo Marijos teatro simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Valerijaus Gergijevo, koncerte Vilniuje gegužės 7 d. grieš ir lietuvišką kūrinį. Greta romantiniu ilgesiu alsuojančios, vienos gražiausių Gustavo Mahlerio Simfonijos Nr. 5, orkestras atliks Nacionalinės premijos laureato, kompozitoriaus Algirdo Martinaičio „Nebaigtąją simfoniją“.

Taip pat Nacionaliniame operos ir baleto teatre skambėsiančioje programoje – Žalgirio mūšio 600 metinėms skirta Rodiono Ščedrino uvertiūra „Lietuviška sakmė“, kurios pasaulinė premjera 2009 m. įvyko taip pat Vilniuje.

Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestras priskiriamas pasauliniam simfoninių orkestrų elitui. 2008 m. kolektyvas buvo įtrauktas į 20 geriausių pasaulio orkestrų sąrašą. Tai ir vienas iš seniausių pasaulio orkestrų, gyvuojantis jau daugiau nei 200 metų. Jam yra dirigavusios tokios muzikos legendos kaip Hectoras Berliozas, Piotras Čaikovskis, Sergejus Rachmaninovas ar Gustavas Mahleris.

Maestro Valerijus Gergijevas su orkestru dirba nuo 1978 metų, kai jam buvo pasiūlyta dirigento-asistento vieta, o nuo 1996 m. Gergijevas yra Marijos teatro generalinis direktorius ir meno vadovas. Pradėjus vadovauti šiam dirigentui ženkliai prasiplėtė ir orkestro repertuaras. Šiandien Marijos teatro simfoninis orkestras yra vienas aktyviausiai koncertuojančių kolektyvų. 2010 m. drauge su Marijos teatro choru ir solistais buvo surengta daugiau nei 74 pasirodymai daugybėje pasaulio šalių.

Marijos teatro orkestras per ilgą savo gyvavimo istoriją yra atlikęs daugelį šiandien europinės klasikos aukso fondui priskiriamų kūrinių. Tad ypač svarbu ir džiugu, kad elitinis kolektyvas ėmėsi lietuvių autoriaus kūrinio – Algirdo Martinaičio „Nebaigtosios simfonijos“. 1995 m. sukurta Martinaičio Simfonija jautriu ilgesingumu tarsi atliepia amžiaus pradžioje sukurtai Gustavo Mahlerio Penktajai simfonijai (1902), kurios nuostabi lėtoji dalis „Adagietto“ priklauso labiausiai jaudinantiems Europos simfoninės muzikos perlams. Tiek Mahlerio, tiek Martinaičio muziką galima būtų įvardinti „garso takeliu“ meilei ir ilgesiui.

Šis Martinaičio kūrinio atlikimas yra bene pirmas atvejis, kai lietuvišką kūrinį imasi interpretuoti pasauliniam atlikėjų elitui priskiriami orkestras ir dirigentas, nesispecelizuojantys šiuolaikinėje muzikoje. Beje, tai nėra vienintelė Marijos teatro ir dirigento Valerijaus Gergijevo sąsaja su Lietuva. 2009 metais, nepaisant pasaulinės finansų krizės, įkurta Marijos teatro įrašų kompanija 2010 m. išleido operos „Parsifalis“ įrašą su mūsų primadona Violeta Urmana. Šis įrašas pateko į metų 10 geriausių klasikinių įrašų sąrašą, sudarytą didžiųjų JAV dienraščių „The New York Times“, „The Los Angeles Times“ ir „The Boston Globe“. Valerijus Gergijevas Vilniuje dirigavo 2006 ir 2009 m. Londono simfoniniame orkestrui, 2009 m. Marijos teatras LNOBT scenoje rodė du savo spektaklius.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 15min