Ilgai slėpti Ferrando (B.Nacoski) ir Dorabellos (J.Adamonytė) rolių atlikėjai – visuomet laukiami svečiai Vilniuje, tačiau jų užimtumas dirbant ir keliaujant po visą pasaulį retai kada jiems leidžia grįžti į šį pasaulio kraštą.
„Nepaprastai sunku surinkti visus solistus į Vilnių. Iki paskutinės minutės nežinojome, ar B.Nacoskis spės atskristi iš Brazilijos, kur ką tik dainavo San Paulo operoje, o J.Adamonytė – iš Argentinos. Su palengvėjimu atsidusome, kai sužinojome, jog žiūrovai gaus puikią dovaną, ypatingai šį kartą, kuomet spektaklius skiriame visos Lietuvos Mamoms“, – sakė spektaklio režisierė Dalia Ibelhauptaitė.
Nepaprastai sunku surinkti visus solistus į Vilnių. Iki paskutinės minutės nežinojome, ar B.Nacoskis spės atskristi iš Brazilijos, kur ką tik dainavo San Paulo operoje, o J.Adamonytė – iš Argentinos. Su palengvėjimu atsidusome, kai sužinojome, jog žiūrovai gaus puikią dovaną, ypatingai šį kartą, kuomet spektaklius skiriame visos Lietuvos Mamoms, – sakė Dalia Ibelhauptaitė.
Po premjerinių spektaklių makedoniečių tenoro (jau 20 metų gyvenančio Italijoje) arijos buvo įvardintos kaip tikrojo Mocarto skambesys, o Italijoje šeimą sukūrusios Jurgitos pasirodymas stebino vokalo ir aktorinės dinamikos derme.
Šį kartą užienyje dirbanti solistė atvyks iš Argentinos: „Žinoma, esu pasiilgusi Lietuvos, bet mano namai, vyras, dukra vis viena jau yra kitur. „Visos jos tokios“ spektakliai – galimybė grįžti čia ilgesniam laikui. Smagu susitikti retai matomus draugus. Be to, Lietuvoje yra ir mano brolis su šeima, tėtis. Smagu ir vėl grįžti pas „bohemiečius“, man patinka, kaip dirba Dalia Ibelhauptaitė ir Gintaras Rinkevičius.“
B.Nacoskis priminė, kad „Visos jos tokios“ – jam labai svarbi opera: „Ypatingai myliu šį kūrinį. Kai prieš metus gavau pasiūlymą iš Vilniaus, žinojau, jog teks taikytis ir laviruoti, nes repeticijų metu jau turėjau kelias užimtas datas, bet pasakiau savo agentui, kad jis padarytų viską tam, kad galėčiau čia sudalyvauti. Esu iš tiesų įsimylėjęs šią operą, tai man buvo jau šeštasis pastatymas. Jaučiu, jog kas kartą atrandu kažką naujo personažuose, kažką kito ir tai man padeda augti, kaip menininkui ir kūrėjui. Man niekada nebūna nuobodu.“
Abu Italijoje įsikūrę solistai negaili gerų žodžių visai kūrybinei komandai. Pasak jų, režisierė D.Ibelhauptaitė nuolat kupina idėjų ir su ja dirbti lengva, o visi kiti kolegos – tikri profesonalai, su kuriais dirbant visuomet sukuriama labai pozityvi atmosfera.
