„Po pernai metų kelionės, dar jai nesibaigus buvo klausimų, ar bus naujų iššūkių ir žygių. Idėjos gimsta netikėtai. Buvome suplanavę žiemą joti aplink Lietuvą pristatant žemaitukus ir prisimenant praėjusį metų žygį, tačiau aktyvėjant diskusijoms apie Lietuvos ir Lenkijos, Baltarusijos santykius, kilo mintis prisiminti istorijos etapą, apie kurį mažai kalbama, bet kuris buvo labai svarbus Lietuvai ir jos kaimynėms. Naujuoju žygiu norime prisiminti laikotarpį, simbolinį kelią, kuris vadinamas Jogailaičių arba Valdovų keliu, kuris jungia Vilnių ir Krokuvą“, – sakė iki Juodosios jūros keliavęs raitelis ir abiejų žygių idėjos autorius Giedrius Klimkevičius. Anot jo, šiemet žirgais jos tie patys dalyviai, pasikeitusi tik moteriškoji keliautojų dalis – drauge keliaus jauna, tačiau daug patirties turinti raitelė Gerda Janeliūnaitė iš Pakruojo bei Lina Petrylienė, kuri yra ne tik patyrusi raitelė, bet ir veterinarijos gydytoja.
Saugos žirgų sveikatą
Pasak G.Klimkevičiaus, praėjusiais metais buvo nemažai diskusijų apie žirgų sveikatą. „Buvo kalbama, kad jie neva kankinami. Šįkart kartu vyks veterinarijos gydytoja, kuri tokias kalbas paneigs iš esmės“, – teigė jis. Kelionės sumanytojo teigimu, pavadinimas „Meilės žygis Valdovų keliu“ buvo pasirinktas toks tam, kad pabrėžtų bendrą tautų istoriją. „Bendra ji buvo ne vieną šimtmetį ir šiandien ypač aktualu tai prisiminti, pasimokyti ir pasižiūrėjus į praeitį kurti ateitį ir dabartinius santykius. Mūsų žygis, tikiuosi, tą bendrumą primins ir padės išnykti neigiamoms nuostatoms“, – vylėsi G.Klimkevičius.
Žygio dalyviai iš Vilniaus į Krokuvą jos ne tradicinių Europos Sąjungos keliu. Galutinis kelionės tikslas – Vavelio rūmai. „Josime kirsdami Baltarusiją. Visas žygio nuotolis – apie 1000 km. Jį planuojame įveikti per kelias savaites. Šiemet josime gerokai didesniu tempu nei pernai, tuo pačiu siekdami pabrėžti, išryškinti ir paviešinti mūsų lietuvišką pasididžiavimą – žemaitukų veislės žirgus. Šiemet pradedame ruoštis gerokai anksčiau nei pernai, artimiausiomis dienomis visi raiteliai turės žirgus“, – sakė G.Klimkevičius.
Sunkus tas žygis ir žmonėms raiteliams, reikia pasiryžimo, aukojimosi.Lengva nebus
Į žygį keliaus ir praėjusiais metais prie Juodosios jūros jojęs raitelis ir žemaitukų žirgų augintojas Česlovas Marcinauskas. Jis didžiavosi, kad praėjusiais metais jo žirgas Žiga vienintelis buvo nepakeistas visos kelionės metu. Būtent ši kumelė Č.Marcinauską neš ir į Krokuvą. „Į žygį vykstu daugiausia dėl šios veislės – žemaitukų – pats juos auginu, esu jų gerbėjas ir noriu plačiajai visuomenei parodyti, ką jie sugeba, kad apie šiuos žirgus žmonės žinotų. Kalbant apie praėjusį žygį... Tai nebuvo lengva. Sunkus tas žygis ir žmonėms raiteliams, reikia pasiryžimo, aukojimosi. Tai – ne tušti žodžiai. Pernai jodami nieko nežinojome, šiemet žinome, kad lengva nebus. Dabar josime mėnesiu anksčiau, gali būti, kad bus karščiai, puls vabzdžiai, bus sunku, bet, manau, mes viską įveiksime“, – sakė raitelis. Beje, šiemet drauge su žirgais ir žmonėmis taip pat keliaus šuo Alšis, praėjusiais metais prisijungęs prie žygio dalyvių ir su jais susibičiuliavęs.
Skyrė 460-osioms Barboros Radvilaitės mirties metinėms
Raiteliai į Krokuvą vyks keliu, kuriuo Žygimantas Augustas prieš 460 metų vedinas stiprios meilės ir sielvarto lydėjo žmonos Barboros Radvilaitės palaikus. Kaip sakė Vilniaus Pedagoninio universiteto Lietuvos istorijos katedros profesorė Raimonda Ragiauskienė, Barbora Radvilaitė apskritai buvo išskirtinė to meto moteris.
„Kaip rodo sociologų tyrimai, Barbora Radvilaitė istorinėje kultūrinėje sąmonėje yra viena ryškiausių asmenybių ir neabejotinai garsiausia lietuvė moteris. Ji Žygimantą Augustą sugebėjo pavergti, jis net norėjo dėl jos paaukoti karūną ir sostą. Ją gražiausia moterimi laiko ir lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai. Ši istorija įėjo į atmintį iki šių dienų. Barboros ir Žygimanto Augusto meilė buvo tokia stipri, kad jis net kovojo dėl slapta vestos žmonos su visu pasauliu. Nors vedė nekarūnuotą, vėliau Žygimantas laimėjo diplomatinę kovą, kad Barbora būtų karūnuota ir pripažinta. Tiesa, istorija graudi – ji mirė praėjus keturiems mėnesiams po karūnavimo ant mylimo vyro rankų nuo vėžio. Žygimantas Augustas ir čia parodė savo meilę – žmoną palaidojo ne Vavelyje, kur visas Lenkijos karalių panteonas, bet padarė, ko norėjo ji pati – sugrąžino jos palaikus į Lietuvą. Būtent ten, kur ji sutiko jį – vienintelę savo meilę“, – dramatišką istoriją pasakojo R.Ragiauskienė.
Jau netrukus pradės veikti oficiali žygio svetainė www.vilnius–krakow.com, kurioje rasite daugiau informacijos apie žygį ir tikslų jo maršrutą.
