Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltarusių menininkės akvarelėse – improvizacijos provincijos tema

Iljina
snaujienos.lt nuotr. / Iljina
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Laiptų galerijoje“ atidarytoje Viktorijos Iljinos (Grodno, Baltarusija) kūrybos parodoje „Provincija“ – praėjusių metų ir naujausi peizažai, natiurmortai, atlikti ant popieriaus akvarele, pieštuku, mišria technika. Mėgstamiausios menininkės temos – jaukaus provincijos miesto, kuriame norisi gyventi – peizažas.

Tarp realybės ir individualaus jausmo

V. Iljina dalyvauja parodose Baltarusijoje, Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje. Jos darbus galima išvysti Minsko šiuolaikinio meno muziejuje, Grodno istorijos ir archeologijos muziejuje, privačiose kolekcijose ir galerijose.

V. Iljina – plenerų „Šiaulių Monmartro Respublika“ dalyvė, o paroda „Provincija“ – pirmoji menininkės personalinė paroda Šiauliuose ir pirmoji, kurioje eksponuoja savo kūrybą ant popieriaus.

Menininkės darbuose riba tarp išmonės ir tikrovės – labai menka: kiekvienas miesto vaizdinys papildytas autorės fantazijos, išgyvenimų, tai – vidinis Grodno suvokimas.

Nors menininkė matė daugybę miestų ji iki šiol žavisi Šiauliuose vykstančiu unikaliu meno festivaliu. „Laiptų galerijoje“ apskritai atmosfera – nuostabi. Čia jau lankiausi 3 kartus – be abejo, tarptautiniame festivalyje „Šiaulių Monmartro Respublika“. Mane žavi čia sutikti žmonės, šauni organizacija, darbas, suderintas su poilsiu. Čia įgytus pažįstamus ar kartą matytus kolegas sutinku kaip savo artimuosius“, – šypsosi V. Iljina.

Pati autorė sako, kad savo darbų neskaičiavo, nes pasirodo, jog „Laiptų galerijoje“ atsidūrė daugiau jos darbų, negu reikėjo.

Provincijoje gimsta menas ir menininkai

Menininkės darbuose riba tarp išmonės ir tikrovės – labai menka: kiekvienas miesto vaizdinys papildytas autorės fantazijos, išgyvenimų, tai – vidinis Grodno suvokimas.

„Grodno yra provincialus miestas, o Šiauliai tikriausiai irgi laikomi tokiais pat – gal tik dydžiu šiek tiek mažesni nei Grodno. Bet apskritai žodis „provincija“ – labai gražus. Pirmiausia tai žodis, kilęs iš lotynų kalbos, taip pat reiškia ir tą Provansą, kuris yra Prancūzijoje. Provincijomis kažkada vadinosi Romos žemės, kurios buvo už imperijos sienų“, – istorines žodžio subtilybes aiškino menininkė.

Jaunimas labai anksčiau didžiavosi, kad gyvena sostinėje, o štai tu – atvykęs nežinia iš kur. O dabar prestižu tampa gyventi užmiestyje, savo namelyje ir turėti lopinėlį žemės.

Štai net ir didelis miestas dar didesnių miestų atžvilgiu, pasak jos, gali būti provincialus. „Pavyzdžiui, mano močiutei, tetai ir artimiesiems, kurie gyvena kaime, artimiausias rajonas atrodo kaip pasaulio galas, o Grodno – išvis didelis. Kai mokiausi Minske, jau į Grodno grįždavau matydama jį kaip provinciją. Tačiau juk Minskas pagal Maskvą – irgi provincija“, – teigia V. Iljina.

Tačiau juk provincijose gimsta talentingi, žinomi ir garsūs žmonės, puikios idėjos – tai gali įrodyti ir pats menininkės miestas.

„Baltarusijoje tikriausiai gyvena patys aktyviausi menininkai. Žinoma, pirmiausia Minske, bet po šio miesto seka būtent Grodno“, – tikina V. Iljina.

Požiūris į provinciją keičiasi

V. Iljinos nuomone, šiandien požiūris į provinciją keičiasi į gera.

Tokiuose dideliuose miestuose, kaip Niujorkas, Mechikas, Tokijas, pamažu galima prarasti savo individualumą.

„Jaunimas labai anksčiau didžiavosi, kad gyvena sostinėje, o štai tu – atvykęs nežinia iš kur. O dabar prestižu tampa gyventi užmiestyje, savo namelyje ir turėti lopinėlį žemės. Žmonės trokšta turėti savo mažą, atskirą pasaulį, kitaip tariant, jau galima pamatyti antiglobalizacijos ženklų. Tokiuose dideliuose miestuose, kaip Niujorkas, Mechikas, Tokijas, pamažu galima prarasti savo individualumą. Tad ten sunku gyventi tokiems žmonėms, kurie saugo savo individualybę. Nors studijuojant Minske jaučiausi gerai, dabar, kai atvykstu iš Grodno į Minską, padirbu pusdienį ir man jau ima skaudėti galvą“, – teigia V. Iljina.

Todėl menininkams, pasak, V. Iljinos, labai palanku kurti provincialiuose miestuose, o savo parodas vežti į didžiuosius miestus.

Kaip sako menininkė, jos piešiniuose, kur vaizduojama provincija, išties yra fantazijos, bet ji greičiau atspindi miesto aurą.

„Visi žmonės, kurie gyvena Grodno, pasižiūrėję į mano darbus, iš karto mato, kad tai būtent Grodno, nors nėra juose vadinamojo konkretumo“, – sakė menininkė.

V. Iljinai akvarelė – ne tikroji specialybė, bet mokykloje vaikus moko piešti su būtent akvarele. „Man išties patinka, kaip teka akvarelė, kaip medžiaga – ji labai žavi. Aliejinius dažus galima taisyti, sluoksniuoti, o akvarelę reikia pagauti iš karto. Tad reikia būti meistru, kad atskleistum akvarelės magiją. Po darbo su aliejiniais dažais rankos būna purvinos, sunkiai nusiplauna, o akvarelė ir popierius – švarūs ir lengvi“, – sako akvarelės virtuozė V. Iljina.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min