Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dilema klaipėdiečiams: kuri žuvis nusipelnė nacionalinio simbolio statuso?

Stintos
BFL/Algirdo Kubaičio nuotr. / stintos
Šaltinis: 15min
0
A A

Diskusiją šia tema surengė visuomeninė veiklių klaipėdiečių organizacija „Mano miestas Klaipėda“. Pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu galėjo įvairiausių sričių specialistai.

Kokia žuvis verta nacionalinio simbolio statuso, ir kur tokį simbolį šalis panaudotų, diskutavo kelios dešimtys klaipėdiečių?

Klaipėdiečių diskusija apie nacionalinę žuvį.
Klaipėdiečių diskusija apie nacionalinę žuvį.

„Nė nereikia abejoti, kad nacionalinė žuvis mums reikalinga.   Esame jūrinė valstybė, o kaip tik Klaipėda yra vienintelis Lietuvos miestas ir prie Jūros, ir prie marių, ir prie Danės upės, tad ne nuostabu, kad diskusija šia tema pradedama pas mus“, – pabrėžė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

O kad žuviai suteikti nacionalinio simbolio statusą pasaulyje populiaru, liudija konferencijoje išdėstyti ekspertų duomenys. Pasirodo begalė valstybių turi tokias žuvis. Japonijoje nacionaline žuvimi paskelbtas karpis, Indonezijoje – arovana, Indijoje – skumbrė, Suomijoje – ešerys. Estai nacionaline žuvimi tituluoja skumbrę. Ir tai tik trumpas sąrašas šalių, į savo simboliką oficialiai įtraukiusių žuvį.

Žuvies svarbą Jūrinei valstybei Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys diskusijos dalyviams įrodinėjo pasitelkdamas mitologiją.

„Lietuviška sakmė liudija, kad žemė atsirado iš grumsto, ir laikosi ji ant milžiniškos žuvies peleko. O kas būtų, jei ta žuvis imtų ir nuplauktų“, – svarstė istorikas Jonas Genys. 

„Lietuviška sakmė liudija, kad žemė atsirado iš grumsto, ir laikosi ji ant milžiniškos žuvies peleko. O kas būtų, jei ta žuvis imtų ir nuplauktų“, – svarstė istorikas.

Jo žiniomis, žuvies vartojimas pasaulyje ypač intensyvus buvęs neolito laikais. Vėliau žvejybą užgožė žemdirbystė, kiti pragyvenimo šaltiniai. 

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus vadovas Jonas Genys

„Apmaudu, kad šiandien išlikę labai mažai rašytinių šaltinių apie senovinius žuvies patiekalus. Mes nežinome, kokiais  receptais  mėgavosi Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės laikų didikai ir paprasti žmonės“, – nuogąstavo istorikas Jonas Genys.

Kad Lietuvai reikia išsirinkti nacionalinę žuvį, istorikui antrino ir Klaipėdos universiteto Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto prodekanas profesorius Antanas Kontautas. Pasirodo iš visų mūsų suvartojamų baltyminių produktų net 16 procentų yra žuvis. Ir jos vartojimas pasaulyje sparčiai auga.

„Renkant nacionalinę žuvį siūlyčiau dėmesį sutelkti į tokius kriterijus, kaip ekonominė žuvies nauda, estetinė ar kulinarinė vertė“, – akcentavo profesorius  Antanas Kontautas.

Diskusijos dalyviai pavaišinti žuviene.
Diskusijos dalyviai pavaišinti žuviene.

„Turime nacionalinę sporto šaką, patiekalą, paukštį. Tai kodėl neturėti ir savo nacionalinės žuvies? Nuo neatmenamų laikų žuvis lietuvių mityboje užėmė svarbią vietą. Ji dažnai minima mūsų tautosakoje, o  ir papročiai mūsų glaudžiai siejasi su žuvimi. Ypač pajūrio ar pamario krašte“, – pasakojo vienas iš renginio sumanytojų, prodiuseris Gintaras Bendžius. 

Kad rinkti žuvų žuvį būtų lengviau, diskusijos dalyviai konferencijos pabaigoje pamaloninti gardžios žuvienės puodu.

Pareikšti savo nuomonę, kokia žuvis nusipelnė nacionalinės žuvies statuso, gali ir www.15min.lt skaitytojai.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min