Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2013 balandžio 16d. 19:01

Istorikas Jonas Rudokas: „130-ąsias metines mininčio laikraščio „Aušra“ manifestas lietuvybei aktualus ir šiandien“

Pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 130-ųjų metinių minėjimas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Istorikas Jonas Rudokas pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 130-ųjų metinių minėjime
„Nors pasirodė tik 40 laikraščio numerių, „Aušrą“ reikia prisiminti dėl to, kad tai buvo pirmas tvirtas žingsnis į mūsų nepriklausomybę, į istorinį Vasario 16-osios sprendimą“, – pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 130-ųjų metinių minėjime, antradienį vykusiame Signatarų namuose, pabrėžė istorikas Jonas Rudokas.

Tautinį sąmoningumą žadinusio pirmojo lietuviško laikraščio 130-ųjų metinių paminėjime Juozas Šalkauskas iškilmingai perskaitė daktaro Jono Basanavičiaus parašytą laikraščio įžanginį žodį, kuriame išdėstyti „Aušros“ tikslai.

„Jonas Basanavičius savo įžanginį žodį pirmajame laikraščio numeryje pavadino priekalba. Iš jos sužinome, ko siekia „Aušra“ ir kas leidinyje bus rašoma“, – aiškino J.Rudokas.

Istoriko teigimu, J.Basanavičiaus parašyta priekalba yra aktuali ir šiandien, nes lietuvybei šiais laikais gresia daug pavojų.

`iaulių bibliotekos archyvo nuotr./Laikraatis Auara
Šiaulių bibliotekos archyvo nuotr./Laikraštis „Aušra“

„Pirmasis „Aušros“ numeris buvo manifestas, deklaracija, skelbianti, kad į tautų šeimą ateina dar viena – lietuvių tauta, turinti garbingą praeitį ir vieną seniausių kalbų. Tai, kas buvo pasakyta J.Basanavičiaus priekalboje, yra aktualu ir šiandien. Nors ir esame gerokai pažengę kultūroje ir kitose srityse, bet tiek grėsmių lietuvybei dar niekada nėra buvę“, – apgailestavo J.Rudokas.

Kalbėdamas apie „Aušros“ atsiradimą paskatinusias aplinkybes, istorikas pabrėžė, kad XIX a. sulenkėjusi lietuvių tauta patyrė daug negandų, bet jai pavyko išsiugdyti naują ir kitaip mąstantį elitą.

„XIX a. istorija mūsų tautai padarė daug skriaudų. Mūsų elitas skubiai ir su malonumu sulenkėjo. Tą paskatino Liublino unijos aktas, kuriame rašoma, kad lietuvių ir lenkų tautos susijungia. Šiam sprendimui pakluso kilmingieji, o tautai tai buvo didelis nuostolis, nes lietuviai neteko išsilavinusių žmonių. Tauta be elito, be inteligentijos yra bejėgė. Mums visi pranašavo išnykimą, bet jie apsiriko: mes išlikome ir esame. Praradusi tautos elitą, mūsų tauta išsiugdė kitą elitą, kuris buvo demokratiškas ir galvojo kitaip. Šis naujas elitas suprato, kad mes esame atskira tauta, ne lenkai“, – akcentavo J.Rudokas.

„Mūsų tautinis judėjimas smarkiai vėlavo, lyginant su kaimyninėmis tautomis – su latviais ir estais. Visos tautos spaudą panaudojo savo tautiniam judėjimui stiprinti. Mūsų tautiniai veikėjai suprato, kad ir Lietuvai reikia tokio laikraščio. Bet kaip tą padaryti, kai lietuviška spauda buvo uždrausta? Labai negausias pajėgas „Aušros“ laikraščiui leisti subūrė Jonas Basanavičius. Tuo metu prie bendro darbo jis galėjo pritraukti įvairių pažiūrų žmones. Marijampolės gimnazijos lietuvių kalbos mokytojas Petras Kriaučiūnas išugdė „Aušros“ bendradarbius: Vincą Kudirką, Joną Jablonskį ir dešimtis kitų. Jo dėka Suvalkijoje susiformavo tautinio judėjimo centras, „Aušros“ bazė, kuri vėliau tapo laikraščio „Varpas“ baze“, – apie leidinio atsiradimą pasakojo J.Rudokas.

Istorikas paminėjo, kad kai kurie „Aušros“ skaitytojai skundėsi, jog negali suprasti spausdinamo teksto, tačiau šis leidinys prisidėjo prie mūsų nacionalinės kalbos kūrimo: „Viena svarbiausių „Aušros“ temų buvo gimtosios kalbos populiarinimas, puoselėjimas ir kūrimas, nes kartu ji kūrė ir mūsų nacionalinę kalbą.“

Pirmojo lietuviako laikraačio Auara 130-ųjų metinių minėjimas
Pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 130-ųjų metinių minėjimas

Pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas mėnesinis laikraštis nebuvo pasitiktas išskėstomis rankomis – jo leidimui priešinosi rusai, vokiečiai ir net lenkai.

„Laikraščio pasirodymas buvo sutiktas su šmeižtu ir kaltinimais, kurių sulaukė iš rusų ir vokiečių, „Aušrą“ puolė ir kaimynai lenkai, jos antilenkiškumą įskaitę tarp eilučių. Lenkiškuose laikraščiuose pasipylė baisiausi kaltinimai J.Basanavičiui ir jo bendraminčiams, neva jie – išdavikai ir parsidavėliai rusams. Lenkai skelbė, kad Lietuva yra tokia sulenkėjusi, jog ten net akmenys kalba lenkiškai. Žinoma, jog jiems nepatiko J.Basanavičius, kuris „Aušroje“ atvirai parašė, kad lietuviams nereikia nuolaidžiauti broliams tam, kad jie taptų dar riebesni. Galima sakyti, jog „Aušra“ davė paspirtį lietuvių ir lenkų santykių pablogėjimui“, – aiškino istorikas.

Tik trejus metus gyvavusio laikraščio žlugimui, anot J.Rudoko, įtakos galėjo turėti tai, kad „Aušros“ itin nemėgo dvasininkų sluoksnis: „Viena priežasčių, dėl kurios žlugo „Aušra“, buvo tai, kad laikraščio nepalaikė dvasininkai. Tuo metu jie buvo labai reikšmingas sluoksnis, o „Aušros“ leidėjai dažnai juos patraukdavo per dantį. Ypač tą mėgo daryti laikraščio redaktorius Jonas Šliūpas, kuris buvo labai nusiteikęs prieš dvasininkus. Yra šaltinių, kuriuose rašoma, kad „Aušrą“ viešai plėšydavo klebonai.“

Pirmojo lietuviako laikraačio Auara 130-ųjų metinių minėjimas
Juozas Šalkauskas pirmojo lietuviško laikraščio „Aušra“ 130-ųjų metinių minėjime

1883 m. pradėta leisti „Aušra“, kaip įvadiniame straipsnyje įvardino jos įkūrėjas Jonas Basanavičius, iš pradžių buvo istorinis-literatūrinis laikraštis, kuriame buvo daug rašoma apie Lietuvos praeitį, idealizuojama istorija, nemažai dėmesio skiriama literatūrai, pasakoms ir tautosakai. Nors „Aušra“ leista palyginti trumpai (iki 1886 m.), tautos gyvenime ji spėjo palikti ryškius pėdsakus: laikraštis žadino tautinę savimonę, aušrininkai pramynė taką varpininkams, ragino kalbėti lietuvių kalba, reikalavo grąžinti spaudos laisvę.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

03:15
07:09
07:38

Esports namai

Maistas

15MAX

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie 15min