Kaip teigia operos režisierė ir inscenizacijos autorė Aistė Ptakauskė, vyro vaidmenį atliekanti solistė operai suteikia daugiau žavesio.
XVIII amžiuje operose dainuodavo daug kastratų. Jie buvo to meto superžvaigždės ir kai kurios partijos buvo rašomos specialiai jų balsams, - teigė A.Ptakauskė.
„XVIII amžiuje operose dainuodavo daug kastratų. Jie buvo to meto superžvaigždės ir kai kurios partijos buvo rašomos specialiai jų balsams. Spėjame, kad opera „Everardas II – Lietuvos karalius“ gali būti vienas iš tokių kūrinių. Yra išlikęs pirmojo operos pastatymo vaidmenų sąrašas, tad žinome, kad atliekant operą Portugalijos karališkuosiuose rūmuose tiek vyriškas, tiek moteriškas partijas dainavo vyrai. Moterų tarp atlikėjų išvis nebuvo. Šiais laikais tokių vyriškų balsų, kuriems parašyta ši opera, reta. Tad iš pirmo žvilgsnio solistė išties atrodo kaip rūstus pilvotas senis, bet vos tik ji praveria burną, uždainuoja tyru skambiu balsu. Tai šiuolaikiniams žiūrovams padaro ne mažesnį įspūdį nei XVIII amžiaus publikai – moterų partijas atliekantys vyrai“, - teigia režisierė.
Koncertinis istorinės operos „Everardas II - Lietuvos karalius“ pastatymas išsiskirs šiuolaikiškumu. Anot režisierės, šiame pastatyme nebus atstumo, kuris paprastai būna tarp operos atlikėjų ir publikos.
„Žiūrovas veiksmą galės stebėti „iš vidaus“, tarsi pats būtų jo dalis. Žiūrovai įsikurs ant Galvės ežero kranto. Priešais juos, ant ežere plūduriuojančio plausto, gros orkestras „Vilnius Simfonietta“ su dirigentu Vytautu Lukočiumi. Veiksmas vystysis ant liepto greta plausto. Pilis, ežeras, gyva muzika ir publika susilies į vientisą dermę, taps neatsiejamomis vieno kūrinio dalimis. Manau, ši opera – puiki proga lietuvių publikai prisiminti, kad Lietuva buvo svarbi ir neatsiejama Europos kultūrinio ir politinio gyvenimo dalis. Laukiniu egzotišku kraštu europiečių sąmonėje ji tapo tik praradusi savo suverenumą ir įsiliejusi į kitų karalysčių sudėtį“, - tvirtina A.Ptakauskė.
Anot koncertinio operos pastatymo globėjos, restorano „Bona Lounge“ įkūrėjos Rasos Šnaiderienės, šis išskirtinis įvykis Lietuvos muzikos meno ir svetingumo puoselėjimo tradicijoje yra skirtas LDK kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Bonos Sforcos garbei.
Opera priešais Trakų pilį norime pagerbti iškilios asmenybės – Bonos Sforcos – indėlį į mūsų šalies kultūrinį gyvenimą, - sakė R.Šnaiderienė.
„Opera priešais Trakų pilį norime pagerbti iškilios asmenybės – Bonos Sforcos – indėlį į mūsų šalies kultūrinį gyvenimą. LDK kunigaikštienė Bona mums ypač įdomi savo siekiu diegti vakarietiškas svetingumo tradicijas Lietuvoje – su kunigaikštienės vardu siejamas Lietuvos kultūros pakilimas. Būtent ji pertvarkė Valdovų rūmus, finansavo Vytauto Didžiojo antkapio kūrimą, kvietė ir rėmė iškiliausius menininkus, poetus, muzikantus, medikus, teisininkus, kulinarus. Bonos Sforcos dėka suintensyvėjo ir teatro gyvenimas, literatų pasirodymai, buvo inspiruotos meno diskusijos. Šiemet kaip tik minime 520-ąsias Bonos Sforcos gimimo metines“, - sako R.Šnaiderienė.
Anot R.Šnaiderienės, jau nuo senų laikų opera ir vaišingumo menas yra estetiškai susiję Vakarų kultūroje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais garsi kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Bona Sforca (1494-1557 m.) puoselėjo svetingumo ir bendravimo meną valdovo dvare. Būtent jai šiandien galima dėkoti už lietuvių skoniui priimtinomis tapusias elgesio prie stalo tradicijas ir įvairius patiekalus. Tai valdovės užsakymu XVI amžiuje Lietuvoje pradėtos auginti skanios ir lietuvių taip mėgstamos bulvės, pomidorai, kopūstai, kaliaropės, porai, petražolės.
Operos spektaklį atliks jauni ir talentingi artistai: pagrindiniame karaliaus Everardo vaidmenyje - Tomas Pavilionis, žinomas kaip pagrindinis prancūzų kompozitoriaus Charles Gounod operos „Faustas“ atlikėjas. Dainuos unikalaus balso solistas Viktoras Gerasimovas, dainininkės Diana Tiškutė, Nora Petročenko, Ilonas Pliavgo. Operos solistai arijas atliks pasidabinę dailininkės Vidos Šataitės specialiai šiam renginiui sukurtais XVIII amžiaus dvasią atspindinčiais kostiumais. Kūrinį „Everardas II – Lietuvos karalius“ prieš kelerius metus Madrido karališkajame archyve aptiko lietuvių kilmės dirigentas iš Ispanijos Alexis Sorriano Monstavičius. Opera buvo sukurta prieš 230 metų tuomečio Portugalijos karaliaus Pedro III gimtadienio proga.
